Kol „Lietuvos geležinkelių“ vadovai toliau braižo rožinius planus apie būsimas greitas keliones traukiniais, keleiviai iš jų vis dažniau išlaipinami pusiaukelėje, o specialistus ima persekioti galimos tragedijos nuojauta.

Kažkur Lieplaukėje paryčiais iš sugedusio traukinio išlaipintiems keleiviams šiandien turbūt sunku patikėti susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio kalbomis, esą jau netolimoje ateityje kelionė iš Vilniaus iki Klaipėdos truks pusantros valandos.

Šio traukinio keleiviams kelionė užtruko mažiausiai dešimt valandų vietoj keturių.

Kai kurie kelis kartus gedusiu traukiniu važiavę žmonės namus pasiekė dar vėliau. Išvarginti, alkani ir pikti.

[[ge:lrytas:lrytas:28865253]][[ge:lrytas:lrytas:28895438]][[ge:lrytas:lrytas:29027149]][[ge:lrytas:lrytas:29067415]]

Vieną rugsėjo penktadienio vakarą iš stoties Vilniuje pajudėjusio traukinio keleiviai galutinį kelionės tikslą šeštadienio rytą pasiekė skirtingu metu, bet visų įspūdžiai buvo vienodi: „Košmaras.“

Tokių ar panašių apibūdinimų iš keliautojų traukiniais lūpų pastaruoju metu skamba vis dažniau.

Dėl jų patiriamų vargų pagaliau sujudo ir politikai, kurie šią savaitę premjerę Ingridą Šimonytę paragino inicijuoti tyrimą dėl traukinių parko būklės.

Skirtingi šaltiniai teigia, kad šį būklė katastrofiškai prastėja. Esą siekdami sumažinti veiklos sąnaudas „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) neperka naujų detalių, o į dalis ardo remontuoti atvežtus neriedančius traukinius ir taip užlopo kitus. Ar tai nėra taupymas keleivių saugumo sąskaita?

Ima reikalauti atsakymų

„Panašu, kad bandoma taupyti keleivių saugumo sąskaita, masiškai atleidžiami darbuotojai, o tokie sprendimai galiausiai sukelia jau ne tik nepatogumų, bet ir pavojų keleivių sveikatai bei gyvybei“, – mano Seimo narys Eugenijus Sabutis.

Socialdemokratas įsitikinęs, kad tokia grėsmė kyla, kai ekonominės naudos interesai iškeliami aukščiau nei pareiga užtikrinti keleivių saugumą.

Anot E.Sabučio, vienas po kito pasipylę incidentai rodo, kad situacija darosi neprognozuojama: „Vis dažniau genda apynauji keleiviniai traukiniai, juos traukia seni šilumvežiai, bet ir jie neatlaiko krūvio.

Prireikė specialaus žurnalistinio tyrimo, kad sužinotume, jog kovą vos nesusidūrė du keleiviniai traukiniai. Tik per plauką išvengta didelės katastrofos.“

[[ge:lrytas:lrytas:29115474]]

Buvo įstrigęs ir A.Vinkus

Beveik prieš metus iš Seimo tribūnos patirtais nuotykiais keliaujant traukiniu piktinosi ir parlamentaras Antanas Vinkus. Politikas pranešė apie pernai gruodį įvykusį incidentą Plungėje.

Traukiniu Vilnius–Klaipėda dažnai keliaujantis A.Vinkus vieną šeštadienio rytą Plungės geležinkelio stotyje išvydo nevažiuojantį traukinį ir didžiulę minią žmonių.

Pasak Seimo nario, žmonės buvo sutrikę – nežinojo, ar laukti, kol suremontuos sugedusį traukinį.

A.Vinkus ėmėsi spręsti situaciją, bet panašu, kad LTG Klientų informacijos centro darbuotojams garsaus politiko pavardė didelio įspūdžio vis dėlto nepadarė.

Kaip sakė pats parlamentaras, jis esą buvo mandagiai pasiųstas į šoną. Tiesa, A.Vinkus neatlyžo ir skambino toliau.

„Gerai, traukinys sugedo, atsiųsime autobusus iš Klaipėdos. Autobusas bus 13 valandą. 13 valandą autobuso nėra, 14 valandą autobuso nėra, 15 valandą irgi“, – nuo 11 val. ryto laukiantiems keleiviams gerų žinių vis neturėjo A.Vinkus.

Anot politiko, kai apie 15 val. 30 min. pasirodė autobusas ir keleiviai į jį susėdo, buvo pranešta, kad pagaliau pavyko sutaisyti ir traukinį. Tuomet visiems teko perlipti.

A.Vinkaus teigimu, žmonės buvo tiesiog įtūžę, tiesa, jis gyrė traukinio palydoves, nes ir jos buvo atsidūrusios įkaitų padėtyje.

Pasiūlė nemokamą kelionę

[[ge:lrytas:lrytas:29115475]]

Valandų valandas nežinioje buvo palikti ir šių metų rugsėjo 22-ąją iš Vilniaus į uostamiestį traukiniu bandę nusigauti žmonės, kurių kelionė galiausiai baigėsi Lieplaukėje, Telšių rajone.

Šio traukinio keleiviai iš sostinės pajudėjo netrukus po 18 val. ir Klaipėdą turėjo pasiekti po keturių valandų.

Bet dėl dviejų traukinio gedimų kelionė užsitęsė iki paryčių.

Vėliau keleiviai pasakojo, kad pirmą kartą traukinys įstrigo Radviliškyje, vėliau – už Šiaulių. Iš pradžių mašinistas dar įspėjo, kad traukinys gali stovėti beveik valandą.

„Bet valandos slinko, o žinių nebuvo jokių. Visiškai nežinojome, kas vyksta“, – įspūdžiais dalijosi viena keleivė.

Jokių žinių, ar pavyks tęsti kelionę, neturėjo ir traukinio palydovės, kurios esą ir pačios skundėsi, kad nori namo pas vaikus.

Negana to, keleiviams net nebuvo leidžiama išeiti į lauką įkvėpti oro, nors traukinys stovėjo stotyje.

Priešingai nei teigia „LTG Link“ atstovai, kone pusę paros traukinyje išbuvusiems žmonėms nebuvo pasiūlyta ir jokių užkandžių.

Vandens buteliukas, šokoladukas ir puodelis kavos buvo menka paguoda ilgos kelionės išvargintiems ir alkaniems keleiviams, kurie po antros valandos nakties Lieplaukėje buvo persodinti į autobusus.

Vėliau kai kurie jų socialiniuose tinkluose pasakojo, kad, pavyzdžiui, Kretingą jiems pavyko pasiekti tik apie septintą ryto.

Žmonės pyko išgirdę, kad „LTG Link“ jiems už patirtus nepatogumus pasiūlė nemokamą kelionę pasirinktu maršrutu.

Genda, nes trūksta dalių?

Nors nuo incidento praėjo nemažai laiko, vis dar negirdėti išsamių paaiškinimų nei apie šio, nei apie kitų traukinių gedimų ar vėlavimo priežastis. Dažnu atveju LTG atstovai apsiriboja komentaru, esą vyksta vidinis tyrimas.

O incidentų vis daugėja. Antai spalio pabaigoje netoli Lentvario ilgam buvo įstrigę traukinio Kaunas–Vilnius keleiviai. Iš pradžių jiems taip pat nebuvo pranešta apie traukinio gedimą.

Tik po kurio laiko pasiimti įstrigusių keleivių buvo išsiųstas kitas traukinys.

Bet, kaip remdamasis neoficialiomis žiniomis praėjusią savaitę skelbė portalas LRT.lt, incidentų su traukiniais pastaruoju metu buvo ir daugiau.

Antai spalio 14-ąją dėl kontaktinio tinklo gedimo Palemone buvo priverstas sustoti iš Vilniaus į Kauną vykęs traukinys. Jo keleiviams buvo pasiūlyta persėsti į autobusus.

Po kelių dienų galimai dėl traukinių trūkumo buvo atšauktas maršrutas Kaunas–Marijampolė, dar kitą dieną – Marijampolė–Kaunas.

Spalio 17–18 d. dėl gedimo galimai buvo suplanuota atšaukti šešis reisus tarp Kauno ir Kybartų, o keleivius vežti autobusais.

LRT.lt kalbinti pašnekovai nurodė, kad neretu atveju reisai vykdomi net ir nustačius didesnius ar mažesnius defektus. Taip esą yra todėl, kad traukiniams remontuoti trūksta detalių.

Skelbta, kad nors įrašai apie registruojamus gedimus nuolat kartojasi, nieko nedaroma. Tokia situacija esą ėmė piktinti ir mašinistus, kurie ima vengti kelionių neremontuotais ar galbūt nesaugiais traukiniais.

Iki tragedijos – sekundės

Apie grėsmes keleivių ir mašinistų saugumui neseniai atvirai prakalbo ir vienos geležinkelio darbuotojų profsąjungos vadovas Stanislavas Fedaravičius.

Jis LNK „Žinioms“ papasakojo apie vos išvengtą keleivinių traukinių susidūrimą kovo mėnesį, kurį stengtasi nutylėti: „Buvo atvejis, kai traukinys važiavo be stabdžių. Įsivaizduokite, čia tikrai bėdos.“

Vėliau „Lietuvos rytui“ jis pasakojo, kad arti pavojaus buvo atsidūrę iš Vilniaus į Turmantą vykę žmonės. Šis maršrutas populiarus, todėl traukinys buvo pilnas keleivių. S.Fedaravičiaus pasakojimu, traukinys kelyje susidūrė su laukiniu gyvūnu.

Mašinistas turėjo sulaukti pagalbos, tačiau jam esą buvo nurodyta „kaip nors“ nuvykti iki artimiausios stoties.

„Taip jis ir pasielgė. Bet artėdamas prie stoties suprato, kad neveikia stabdžiai. Mašinistas negalėjo sustabdyti traukinio ir pralėkė raudoną šviesoforo signalą.

Priešais jį važiavo kitas traukinys. Juos skyrė dešimt ar penkiolika sekundžių. Gerai, kad iš Turmanto pusės važiuojantis keleivinis traukinys spėjo nuvažiuoti į kitą kelią, nes galėjo įvykti kaktomuša“, – tik per plauką laimingai pasibaigusi įvykį prisiminė buvęs LTG darbuotojas.

Anot S.Fedaravičiaus, ir vieno, ir kito traukinio mašinistai vėliau vienoje susirašinėjimo programėlėje pasidžiaugė, kad dabar turės progą švęsti du gimtadienius.

Apie šį incidentą viešai prakalbęs S.Fedaravičius sulaukė LTG atstovų priekaištų, kad sutirštino spalvas, bet paneigimo nereikalavo, nes faktai buvo tikri.

S.Fedaravičiaus teigimu, incidentų pasitaikydavo ir anksčiau, bet dabar jie esą nutinka vos ne kas antrą dieną: „Neturiu žodžių, kaip tai pavadinti, nes kritiška situacija buvo anksčiau. Viskas genda, nes technika yra technika, ją būtina remontuoti.“

[[ge:lrytas:lrytas:29118306]]

Mato aibę pažeidimų

Taip apie prastą situaciją buvęs LTG darbuotojas kalbėjo dar prieš incidentą, įvykusį lapkričio 6-ąją, kai ruože Vievis–Žasliai ant bėgių nuvirtus kontaktinio tinklo atramai buvo ilgam paralyžiuotas traukinių eismas tarp keturių pagrindinių šalies miestų.

Su „Lietuvos rytu“ neoficialiai kalbėję specialistai mano, kad šiuo atveju didesnės nelaimės pavyko išvengti tik per plauką.

Mat vykdant darbus nebuvo laikomasi elementarių saugumo taisyklių – incidento vieta nebuvo aptverta, nebuvo matyti signalininkų, kurie stebėtų traukinių eismą ir juos sustabdytų kilus grėsmei.

„Iš nuotraukos matyti, kad keleivinis traukinys buvo per kelias dešimtis ar kelis šimtus metrų nuo galimos katastrofos. Tai – dyzelinis traukinys.

Labai panašu, kad jo mašinistas nepajuto ar neturėjo informacijos, kad priekyje yra kliūtis.

Iki susidūrimo su nuvirtusiu stulpu trūko labai mažai“, – taip socialiniuose tinkluose pasklidusią incidento nuotrauką komentavo specialistas.

Anot pašnekovo, dėl nutraukto kontaktinio elektros laido dingus įtampai elektrinis traukinys toje vietoje būtų sustojęs: „Tuo metu iš nuotraukos matyti, kad šis traukinys buvo su įjungtais baltais gabaritiniais žiburiais, matyti įjungti švaitai.

Tai reiškia, kad traukinys judėjo nuvirtusio kontaktinio tinklo stulpo link ir galėjo neišvengti susidūrimo. Laimė, kad šįkart viskas baigėsi gerai.“

Beje, „LTG Link“ atstovai šį incidentą pavadino techniniu gedimu.

Taip buvo vadinama ir 1975 metų balandį visiškai netoliese, Žaslių geležinkelio stoties teritorijoje, įvykusi didžiausia Lietuvos istorijoje traukinio katastrofa, nusinešusi kelių dešimčių žmonių gyvybę.

Dar keli šimtai keleivių buvo sužeisti, bet tikslus jų skaičius nėra žinomas, nes sovietų valdžia slėpė šią tragediją.

Kur pradingsta pinigai?

Bemaž visi „Lietuvos ryto“ pašnekovai situaciją geležinkeliuose irgi apibūdina kaip artėjančią link katastrofos.

Anot S.Fedaravičiaus, kitaip ir būti negali, nes geležinkelių infrastruktūra LTG vadovams rūpi vis mažiau, o valstybės jai skiriami pinigai nukeliauja nežinia kur: „Infrastruktūra nėra nauja, į ją reikia nuolat investuoti.

Manau, artėjame prie ribos, kai greitu metu jai atkurti valstybės skiriamų pinigų neužteks ir geležinkelius bus galima pjaustyti metalui.“

Teigiamų dalykų pašnekovas neįžvelgė ir kalbėdamas apie geležinkelio elektrifikavimą, kuriam skirti šimtai milijonų eurų. Šie darbai esą daromi tik siekiant panaudoti Europos Sąjungos skirtą paramą.

„Tačiau tie pinigai nėra dovana mums, valstybei juos kada nors teks grąžinti. Šis projektas kažkam neša labai didelius pinigus, todėl ir daromas, nors geležinkelio apskritai gali nelikti, nes krovinių nėra, darbo nėra ir niekas neužtikrintas dėl ateities“, – pesimistiškai kalbėjo profsąjungos vedlys.

Jo nuomone, geležinkelio elektrifikacija nepakeitus senų bėgių neužtikrins greitesnio susisiekimo: „Dabartiniai bėgiai pakloti dar sovietmečiu. Jie neatlaikytų tokių greičių, kuriuos galėtų pasiekti nauji traukiniai, kuriuos čia ruošiamasi kažkada įsigyti.“

S.Fedaravičius taip pat kritikavo LTG vadovybę, kad keleiviams vežti valstybės skiriamas lėšas ji naudoja ne pagal paskirtį.

[[ge:lrytas:lrytas:29115477]]

Kaltųjų dairosi Rusijoje

Kilus sąmyšiui dėl vis dažnesnių incidentų LTG paaiškino, kad rimtų traukinių gedimų esą nėra.

„LTG Link“ Verslo plėtros ir rinkodaros skyriaus vadovė Dovilė Aleksandravičienė teigė, kad pagrindinė traukinių vėlavimo priežastis – infrastruktūriniai statybų darbai, o statistika esą rodo, jog vėluoja tik 5 proc. traukinių.

Bet D.Aleksandravičienė pripažino, kad traukinių priežiūrą apsunkino karas Ukrainoje, nes dalis jiems reikalingų detalių buvo gaminama Rusijoje.

Anot įmonės atstovės, kai kurias dalis pavyksta rasti kitose rinkose: „Dėl šios priežasties gedimų pasitaiko, bet jų nėra daug – mes esame suvaldę šią riziką.“

Kiti specialistai į tokias kalbas žvelgia įtariai ir su lengva ironija. Pasak jų, trūksta atsarginių dalių ne rusiškiems traukiniams, kurias LTG darbuotojai esą yra išmokę pasigaminti ir patys, bet čekiškiems arba lenkiškiems, kurie irgi nėra nauji ir taip pat genda.

Būtent čekų gamybos „Škoda“ traukinių dabar daugiausia kursuoja tarp Vilniaus ir Kauno.

„Dabar madinga viską nurašyti karui, nes taip lengviausia pasiteisinti. Bet tai optimizacijos ir taupymo pasekmės. Tuos gedimus, dėl kurių dabar sutrinka eismas, būtų galima pašalinti greičiau, bet nėra kam to daryti. Aišku, taupyti nėra blogai, bet ne saugumo sąskaita“, – įsitikinęs S.Fedaravičius.

Jis neslėpė esąs kritiškas dabartinės LTG vadovybės atžvilgiu, nors darbo šioje įmonėje neteko dar valdant buvusiai senajai vadovybei: „Mane atleido ne pats Stasys Dailydka (buvęs „Lietuvos geležinkelių“ vadovas. – Red.), nors galėčiau pykti ir ant jo.

Bet neturiu nei pykčio, nei asmeninio intereso, o tik lyginu, kas buvo ir kaip yra dabar. Saugumo prasme anksčiau tikrai buvo geriau.“

S.Fedaravičius pripažino, kad ir pats džiaugėsi pokyčiais, kai S.Dailydką ir jo komandą keitė nauji vadovai: „Kalbėjome, kad baigėsi tironija. Bet jau po metų supratome, kad smarkiai klydome.“

Nusimetė tylos jungą

Kad dabartinės LTG problemos atsiremia į vadovybę ir jos nekompetenciją, įsitikinęs ir šioje įmonėje ilgą laiką vadovaujamas pareigas ėjęs Raimondas Burkovskis.

Buvęs Minske žuvusio VSD pulkininko Vytauto Pociūno pavaduotojas įmonėje buvo atsakingas už plėtrą, o prieš atleidimą 2017 metais vadovavo Keleivių vežimo direkcijai.

Su solidžia išeitine pašalpa iš darbo atleistas R.Burkovskis neseniai nusikratė jam uždėtų penkerių metų tylos įžadų ir pakomentavo, ką mano apie situaciją įmonėje.

Buvęs įmonės generalinio direktoriaus pavaduotojas irgi pripažino klydęs iš „naujosios vadybos“ tikėdamasis proveržio.

„Mano viltys rėmėsi pasenusiu įsitikinimu, o „naujoji vadyba“ žino, kad šiais laikais jau nebereikia turėti vadovaujamos srities išsilavinimo, tam tikros profesinės patirties.

Užtenka gražios CV ir priklausyti „artimųjų“ ratui, kai tu vieną dieną gali vadovauti geležinkelių bendrovei, o kitą – atominei elektrinei“, – socialiniuose tinkluose pasišaipė R.Burkovskis.

Taip jis reagavo į žinią, kad su buvusiu susisiekimo ministru Roku Masiuliu ir buvusiu LTG vadovu Mantu Bartuška asmeninėmis pažintimis sietas „LTG Link“ vadovas Linas Baužys spalį tapo Ignalinos atominės elektrinės vadovu.

R.Burkovskis pasijuokė ir iš LTG teiginių, esą Rusija kalta dėl vis dažnesnių traukinių gedimų: „Aprašomi gedimai nesusiję su rusiškais riedmenimis.“

[[ge:lrytas:lrytas:29115478]]

Jo nuomone, dabartinė situacija susidarė todėl, kad buvo sugriauta traukinių priežiūros sistema, o savo profesiją išmanę specialistai buvo pakeisti „profesionalais“ iš komunalinių paslaugų bendrovių.

„Atsirado nauja remonto rūšis, kai ardomi į remontą atvykę traukiniai, o jų dalys panaudojamos kitiems traukiniams taisyti. Ir „nuardomi“ tiek, kad jau ir atstatyti patys negali“, – rašė R.Burkovskis.

Traukiniai virsta donorais

Kabėdamas su „Lietuvos rytu“ R.Burkovskis svarstė, kad įmonės darbuotojai apie problemas galėtų papasakoti daugiau, bet daugelis jų yra įbauginti.

„Kalbant apie LTG problemas svarbu remtis faktais, kurių daug nežinome.

Bet tai, kad elektrinių traukinių depe Naujojoje Vilnioje stovi keli traukiniai kaip donorai, yra faktas. Tuo nesunku įsitikinti. Tai dar gana nauji traukiniai, bet atvežti remontuoti jie virsta donorais. Jie ardomi, kad galėtų važiuoti kiti traukiniai.

Bet pradėtus ardyti traukinius vėliau sunku atstatyti. Tam reikalinga traukinius gaminusių specialistų pagalba, tačiau panašu, kad bandoma verstis savo jėgomis.

Be to, matome, kad vėluojama nupirkti naujų atsarginių dalių. O traukiniai juk turi važiuoti.

Kai kurių atsarginių dalių gamyba užtrunka. Mes visą laiką stengdavomės turėti jų rezervą. Mano žiniomis, dabar tokio rezervo nėra, jis išnaudotas“, – kalbėjo R.Burkovskis.

Matė fiktyvias sąskaitas

Prieš metus iš darbo atleistas „LTG Link“ vyresnysis inžinierius Mečislavas Balcevičius taip pat įsitikinęs, kad visi buvę įmonės rezervai išsunkti iki paskutinio syvo.

„Rezervų nėra, specialistų nėra, atsarginių dalių – irgi. Dėl to ir girdime apie gedimus. Kaip jų nebus? Rusiškos dalys čia niekuo dėtos. Mūsų specialistai jau buvo išmokę išsisukti iš padėties ir jas pasigaminti patys.

Bet problemų dabar, kaip matome, kyla dėl naujos modernios technikos. Kai trūksta dalių, ardomi kiti traukiniai ir taip, matyt, bandoma ištempti iki kažkokių geresnių laikų, kai atsiras žadami nauji traukiniai“, – svarstė M.Balcevičius.

Beje, dėl jo atleidimo vis dar vyksta ginčai teismuose. Į įmonės vadovybės nemalonę M.Balcevičius pateko, kai teisėsaugai pranešė apie galimus fiktyvius atsarginių dalių įsigijimus.

Atleistas LTG darbuotojas „Lietuvos rytui“ pasakojo, kad jam esą buvo pakišta pasirašyti dokumentus už maždaug 200 tūkst. eurų vertės prekes, kurios nebuvo pristatytos: „Buvo penktadienis. Matyt, tikėtasi, kad aš neįsigilinsiu ir pasirašysiu, kad priėmiau prekes, kurių nebuvo. Bet aš to padaryti negalėjau, todėl apmokėjimas buvo sustabdytas.“

Galbūt todėl, kad apmokėjimas buvo laiku sustabdytas, anot R.Balcevičiaus, šį atvejį tyrusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba niekam nepareiškė jokių įtarimų, nors buvo kėsintasi daryti nusikaltimą.

Pirks šveicariškus traukinius

M.Balcevičiaus paminėti geresni laikai gali būti dabar LTG vadovybės piešiami planai, kad naujais moderniais traukiniais iš Vilniaus Klaipėdą bus galima pasiekti per 1,5 valandos.

Juos „LTG Link“ planuoja įsigyti 2026 metais. Dalį dabartinio traukinių parko, kuriame dominuoja dešimties ir daugiau metų senumo čekiški „Škoda“ ir lenkiški „Pesa“ traukiniai, turėtų pakeisti šveicariški „Stadler“.

Iš pastarosios kompanijos antrinės įmonės „Stadler Polska“ Lenkijoje planuojama nupirkti devynis elektrinius ir šešis baterinius traukinius, kurie kursuos tarp Vilniaus ir Klaipėdos. Šiam pirkiniui planuojama išleisti per 226 mln. eurų.

Pagal sutartį bus perkamos ir ilgalaikės traukinių techninės pagalbos paslaugos, užsitikrintas atsarginių dalių tiekimas.

Dabar atsarginės dalys, pavyzdžiui, „Škoda“ traukiniams, perkamos ne tiesiogiai iš gamintojų, bet iš tarpininkų, nors dar prieš kelerius metus LTG buvo nutarusi atsisakyti jų paslaugų ir dėl to buvo susidūrusi su dideliais sunkumais.

Blogiausias sprendimas

Panašu, kad „Škoda Vagonka“ vadovams LTG problemos eksploatuojant jų pagamintus traukinius – ne naujiena.

Su „Lietuvos rytu“ kalbėjęs šios kompanijos komercijos direktorius Ivo Gurnakas pripažino, kad yra žinoma apie gedimus bei atsarginių dalių trūkumą, kuris kompensuojamas ardant du kitus traukinius, kuriuos būtų galima remontuoti ir naudoti.

„Ardyti vienus traukinius ir jų dalis naudoti kitiems – blogiausias sprendimas. Traukiniams būtina profesionali techninė priežiūra, o ne toks būdas, bet aš to plačiau nenorėčiau komentuoti“, – sakė I.Gurnakas.

Čekas tikino, kad nėra jokių problemų dėl atsarginių dalių tiekimo, tačiau LTG esą turi problemų dėl planavimo jas įsigyjant ir skelbiamų viešųjų pirkimų.

I.Gurnako teigimu, „Škoda“ pati netiekia atsarginių dalių, tuo užsiima jų pasirinkti tarpininkai: „Bet atsarginių dalių pristatymą jiems reikia planuoti iš anksto, o ne tik įvykus gedimui skelbti konkursą.

Remontus reikia gerai suplanuoti ir atsarginių dalių poreikį numatyti iš anksto. Lietuvos atveju to nėra, mes nežinome LTG planų.“

Pašnekovas teigė turintis informacijos, kad LTG lyg ir yra išreiškusi pageidavimą remontuoti dabar atsarginėms dalims ardomus „Škoda“ traukinius, bet esą galutinius sprendimus priima užsakovas.

I.Gurnakas taip pat paaiškino, kodėl „Škoda“ iškrito iš LTG konkurso naujiems traukiniams įsigyti, kuriame pasirinktas „Stadler“ pasiūlymas.

„Mes neatitikome kvalifikacinių reikalavimų, kurie galimai buvo specialiai pritaikyti „Stadler“. Ėjome į teismą, bet pralaimėjome. Sąlygos buvo diskriminacinės, nes buvo reikalaujama, kad tarp vagonų nebūtų laiptelių. Taigi konkurse galėjo dalyvauti tik tie, kurie gamina tokius traukinius“, – „Lietuvos rytui“ sakė I.Gurnakas.

Bėdų nėra, bet vadovo neliko?

[[ge:lrytas:lrytas:29118300]]

Nors LTG atstovai neigia, kad įmonė susiduria su rimtomis techninėmis problemomis, kažkodėl prieš du mėnesius iš pareigų buvo atleistas „LTG Link“ traukinių techninės priežiūros vadovas Darius Sebeckis.

LTG komunikacijos partnerė Kotryna Dzikaraitė patvirtino, kad minėtas asmuo jau nedirba, bet nurodė negalinti atskleisti pokyčių detalių.

Kalbėdami neoficialiai LTG atstovai vis dėlto neneigė, kad už traukinių techninę priežiūrą atsakingo specialisto atleidimas susijęs su įmonėje kilusiomis problemomis.

Tačiau oficialiai nei LTG, nei Susisiekimo ministerijos, kuri yra šios įmonių grupės akcininkė, vadovas M.Skuodis nepripažįsta kritinės valstybės įmonės situacijos.

„Tam tikri klausimai kelia nerimą, bet pagal tą informaciją, kurią aš turiu, kiek traukinių vėluoja, tokių atvejų skaičius nėra didelis. Aišku, aš norėčiau, kad to iš viso nebūtų

LTG prižiūri kitos už transporto saugą atsakingos institucijos, taigi jos irgi prisiima atsakomybę. Noriu tikėti, kad jos tikrai atlieka savo darbą. Be to, kalbant apie traukinius, šiuo metu Lietuvai jau projektuojami nauji traukiniai ir kai jie bus pristatyti, tokių gedimų nebus.

Jei traukiniai būtų buvę nupirkti anksčiau, dabartinių problemų būtų buvę išvengta. Aš negirdžiu nusiskundimų, kad trūktų lėšų remontui ar kažkam. Valstybė vis dėlto skiria lėšų keleiviams vežti ir sutartyje yra numatyti konkretūs įsipareigojimai dėl keleivių atvežimo laiku ir panašiai.

Negali būti jokios kalbos apie taupymą keleivių saugumo sąskaita. Jeigu tik aš apie tai girdėčiau ar institucijos tai patvirtintų, tai nebūtų toleruojama. Aš neturiu informacijos, kad taupoma saugumo sąskaita“, – kalbėjo M.Skuodis.

[[ge:lrytas:lrytas:29118304]]

Sieja ir su rinkimais

Be to, tiek susisiekimo ministras, tiek šį rudenį LTG korporatyvinių reikalų direktoriumi tapęs Aleksandras Zubriakovas ragino nepasikliauti vienos profsąjungos nuomone.

Pasak A.Zubriakovo, žiniasklaidos kalbinamas S.Fedaravičius esą neturi įgaliojimo kalbėti darbuotojų vardu, o galbūt reiškia kokią nors savo nuomonę.

Tačiau ar S.Fedaravičiaus keliamos problemos egzistuoja, ar jos yra išgalvotos?

„Jos egzistuoja, bet nėra taip, kad jos nebūtų sprendžiamos. Mes išanalizavome statistiką ir matome, kad iš 46 tūkst. kelionių vėluojama buvo 5 proc., o dėl gedimų – nesiekia ir 1 proc. Suprantu, kad visuomenei po pastarųjų kelių savaičių įvykių gali susidaryti įspūdis, jog kažkas negerai, bet statistika rodo ką kita“, – sakė A.Zubriakovas.

Jo teigimu, LTG nesvarsto tokių apokaliptinių scenarijų, apie kokius kalba kiti, tačiau stebi ir vertina situaciją po kiekvieno incidento, kurių priežastys būna skirtingos.

Anot A.Zubriakovo, už lapkričio 6-osios įvykį prie Žaslių atsakomybė tenka ne LTG, o rangovams, kurie neatsargiai ekskavatoriumi kliudė kontaktinio tinklo stulpą.

Tačiau LTG atstovas tikino, kad sugedusių traukinių niekas neišleidžia ir keleivių saugumu nerizikuojama.

„Artėjant rinkimams galimai kažkam norisi viską aktualizuoti ir politizuoti. Tokių požymių mes irgi matome“, – sąmokslą įžvelgė A.Zubriakovas, galbūt turėdamas galvoje socialdemokratų susirūpinimą.

Didžiausia traukinio katastrofa Lietuvoje

Iš Vilniaus į Kauną 1975 metų balandžio 4-ąją vykęs greitasis traukinys Žasliuose neturėjo stoti. Likus maždaug 20 metrų iki geležinkelio stoties keleivių pilnas traukinys rėžėsi į krovininio traukinio, stovinčio ant atsarginio kelio, vagoną-cisterną su benzinu.

Pasak istorinių šaltinių ir liudininkų, krovininio traukinio galas buvo per daug išsikišęs iš atsarginio kelio – maždaug metras cisternos buvo pagrindinių bėgių dalyje. Smūgis į benzino cisterną ją prakirto, o kibirkštys sukėlė ugnį.

Pirmasis keleivinio traukinio vagonas apvirto ant šono. Antrasis nuriedėjo nuo bėgių ir apipiltas benzinu iš cisternos užsidegė, bet daliai keleivių iš jo pavyko išsigelbėti. Trečiasis vagonas įstrigo benzino cisternoje ir jį visą pasiglemžė liepsnos, kurios neleido priartėti ir išgelbėti vagone buvusių žmonių – 20 iš jų sudegė, šimtai buvo sužeista.

Košmariškos kelionės traukiniais, kurias stengiasi nutylėti: iki tragedijos – sekundės