Vilniuje – gyvybei pavojingas kelio ruožas, bet savivaldybė klausimą mėto kaip karštą bulvę: „Čia viena sekundė iki nelaimės“

„Visi žinome tą praktiką, kad dažnai į problemą sureaguojama tik tada, kai ištinka nelaimė. Labai nesinorėtų laukti tos dienos – ši vieta tikrai yra pavojinga“, – Lrytui pasakojo Verkių sodų bendrijoje gyvenanti Agnė.

Šeštoką auginanti moteris neslepia, jog su mielu noru vykti į mokyklą sūnų išleistų naudojantis viešuoju transportu, tačiau to padaryti tiesiog negali, mat kelio atkarpa nuo sodų bendrijos iki Ožkinių gatvėje esančios autobusų stotelės, pavadinimu „Naujoji stotelė“, yra itin nesaugi. Čia nėra įrengto šaligatvio ir apšvietimo, pėstiesiems tenka eiti kelio važiuojamąja dalimi, o tai darydami jie rizikuoja savo gyvybe, mat automobilių eismas čia – labai intensyvus, ypač rytinėmis ir vakarinėmis valandomis.

„Gatvė labai siaura, yra lenktas posūkis ir status kalniukas – nė viena atvažiuojanti mašina nespėtų sustabdyti, net jei ir pastebėtų ateinantį žmogų. Rytai dabar tamsūs, o eismas – nežmoniškas. Visi Balsiai ir Ožkiniai, norėdami išvengti Žaliųjų ežerų gatvės, kuri eina per mišką, važiuoja Verkių gatve. Tai rytais tarp 6.30 ir 8.30 val. ir vakarais nuo 16 iki 18 val. ten yra tiesiog gyvybei pavojingas ruožas.

O kitos alternatyvos, kaip nueiti iki stotelės, – nėra. Tai ir vengiam šios gatvės. Vien dėl šios priežasties sūnui neleidžiame pačiam vykti į mokyklą, dažniausiai pavežam. Galbūt net ir patys į darbą važiuotumėm viešuoju transportu, bet fiziškai tai yra nesaugu, todėl galvoji apie savo gyvybę. Juk čia viena sekundė iki nelaimės“, – apie situacijos beviltiškumą pasakojo moteris.

Kad lieka vis mažiau vilčių, jog minimoje kelio atkarpoje kada nors galėtų būti įrengtas šaligatvis, Lrytui patvirtino ne vienas šios sodų bendrijos gyventojas. 

Šioje vietoje kadaise buvo Agnės senelių sodas, tad nuo pat mažumės laiką čia leisdavusiai moteriai situacija žinoma itin gerai.

„Tai yra įsisenėjusi problema“, – sakė ji.

Jos žodžius patvirtino ir greta gyvenantis kaimynas, kuriam kaskart tenka vargti norint saugiai pasiekti namus.

„Yra tekę eiti tuo keliu, ten tikras kliūčių ruožas... O praeiti reikia.

Šitie sodai apskritai yra labai izoliuoti, nors tiek Ožkiniuose, tiek pas mus gyventojų sparčiai daugėja. Žmonės verčiami važinėti automobiliais arba taksi, nes tikrai yra pavojinga“, – apie gyventojų kasdienybę pasakojo Julius.

Nors sodų bendrijos gyventojai jau ne kartą kreipėsi į savivaldybę, pastaroji taip ir neįsiklausė į esamą problemą – anot gyventojų, pasiteisinimų būta visokiausių.

O naujausias akibrokštas visiškai perpildė jų kantrybės taurę. Dar šiemet Ožkinių gatvėje, kurioje ir yra minėta viešojo transporto stotelė, buvo atlikti rekonstrukcijos darbai – išklota nauja kelio danga, pakeisti takeliai. Tačiau ties pačia pavojingiausia kelio vieta darbai buvo baigti.

„Buvo padarytas minimalus pėsčiųjų takelis nuo autobusų stotelės iki mūsų kalniuko, kur yra nesaugiausia dalis. Tas takelis pasibaigia ir, pagal kelių eismo taisykles, reikia pereiti gatvę, kad eitum prieš važiuojančias mašinas, tačiau nėra jokios galimybės to padaryti, jokios pėsčiųjų perėjos. Kaip aklai vištai grūdas numestas.

Tai buvo paskutinis mūsų, kaip bendrijos, lašas – jau išties svyra rankos. Labai liūdna, kai visą gyvenimą pragyveni Vilniuje, moki mokesčius ir nėra net tokio paprasto sprendimo“, – apmaudo neslėpė vilnietė.

Apie esamą situaciją aiškiai pasisakė ir čia sodą turintis Petras. Jis į sodą dažniausiai atvyksta autobusu.

„Vasarą, išlipęs iš autobuso ir pamatęs tvarkomą Ožkinių gatvę, net pašokau iš džiaugsmo – pamaniau, negi atėjo investicijos ir į šią Vilniaus pusę, ir pagaliau bus įrengtas pėsčiųjų takas nuo autobusų stotelės iki Verkių sodų, kur turiu sklypelį? Bet kai bėgant vasarai pamačiau, kad vyrai jau baigia darbus, o jokio pėsčiųjų tako iki mūsų sodų nekloja, likau dar kartą nusivylęs mūsų miesto valdžia. Negi apie mus nebuvo net pagalvota?

Niekas iš aplinkinių kaimynų neprašo nutiesti naujo asfalto, nors kelią tvarkyti jau taip pat reikia, bet mes net neturime pėsčiųjų tako! Žiemą į sodą autobusu net nevažiuoju, nes negalėčiau iki jo prieiti. Pamenu, kaip pernai ėjau kelio važiuojamąja dalimi, pusnų buvo iki kelių. Kai atvažiuodavo kokia mašina, šokdavau į tas pusnis. Argi taip turime gyventi Lietuvos sostinėje?“ – stebėjosi Petras.

Verkių sodų bendrijos pirmininko Vytauto Zulono pasiteiravus, kiek bendrijoje yra sklypų, šis nurodė, jog tokių suskačiuojama 200. Nors ir ne visų jų savininkai patys gyvena soduose, tokių žmonių vis tik yra. Skaičiuojama, kad šiuo metu bendrijoje nuolat gyvena 65 šeimos. Tačiau panašu, kad apie jų saugumą Vilniaus miesto savivaldybė negalvoja.

„Dalis jų yra vyresni žmonės, kurie naudojasi viešuoju transportu. Kitos šeimos augina vaikus – dauguma jų eina į mokyklą ir vienaip ar kitaip jiems reikia nueiti iki stotelės, tai ir skundžiasi tėvai. Įsivaizduokit, kas čia vyksta žiemą – neapšviesta, kelias nenuvalytas, šalikelės nėra, vaikai eina važiuojamąja kelio dalimi, batai šlapi… Baisu. Vaikai patys bijo eiti ta gatve“, – pasakojo bendrijos pirmininkas.

Anot jo, sovietmečiu šia gatve į Pabradės poligoną judėdavo tankai, todėl kelias buvo visiškai „sumaltas“. 2000 metais Verkių gatvė buvo rekonstruota, tačiau nepasirūpinta nei šaligatviu, nei apšvietimu. Dėl to paskutinius septynerius metus bendrija ir bando susitarti su savivaldybe, tačiau bergždžiai.

„Vienu metu buvo šioks toks prašviesėjimas – politikai pasiūlė pačiai bendrijai susiprojektuoti šaligatvį ir apšvietimą, o savivaldybė jau įrengtų. Mums davė pasirašyti sutartį, buvo pakankamai sudėtinga įtikinti bendrijos narius finansuoti tokį projektą, nes projektavimo darbai tuo metu kainavo apie 10 tūkst. eurų. Po kelių bandymų susitarėm, grįžom pas savivaldybę, tačiau ši atsisakė pratęsti sutartį ir dar išrašė baudą už pradelstą terminą, nors minėjo, kad bet kada jį gali pratęsti.

Tų baudų mes nemokėjom, bet visa istorija vėl prasidėjo iš pradžių – kreipėmės į savivaldybę su prašymu įrengti tą patį šaligatvį ir apšvietimą. Savivaldybė atsakė, kad išskirtinių sąlygų jokioms bendruomenėms nebus, visas procesas vyksta pagal numatytą procedūrą – pirmiausia seniūnija turi inventorizuoti to šaligatvio poreikį, tada duomenys perduodami savivaldybei, ji sprendžia, reikia ar ne“, – prisiminė V.Zulonas.

Ir nors problemą patvirtinusi seniūnija apie ją pranešė sostinės savivaldybei, pastaroji, Verkių sodų bendrijos pirmininko teigimu, sudavė dar vieną smūgį.

„Savivaldybė parašė, kad žino, jog čia yra probleminė vieta, ji yra inventorizuota, tačiau gyventojų tankis yra mažas, aplink nėra darželių, darboviečių ar verslų, dėl to tikėtis, kad kažkas įrengs šaligatvį, neverta. Tuo labiau nebus įrengiamas joks apšvietimas“, – pasakojo bendrijos pirmininkas.

Į savivaldybę jis kreipėsi ir sužinojęs apie Ožkinių gatvės rekonstrukcijos planus, tačiau ir tuomet buvo sulaukta neigiamo atsakymo. Beviltiškoje padėtyje atsidūręs pirmininkas ją jau prilygino ir Sizifo akmens stūmimui.

„Kalbam, siūlom kažkokius variantus, bet nieko. O tie, kurie bendrijoje statosi namus, savivaldybei turi mokėti infrastruktūros mokestį, kuris yra 20 eurų už kvadratinį metrą. Jei stataisi 200 kvadratinių metrų namą, iškart turi sumokėti 4 tūkst. eurų – kai paklausi savivaldybės, kur tie pinigai keliauja, tai sako, kad keliauja į prioritetines zonas. Žmonės tikisi, kad su tais pinigais bus kažkas daroma, tačiau jie nukeliauja į kitą seniūnijos galą“, – nusivylimo neslėpė V.Zulonas.

Apsišarvuoti kantrybe teko ir šiuo klausimu bendraujant su Verkių seniūnija bei Vilniaus miesto savivaldybe.

Štai Verkių seniūnas Rasius Virbalas Lrytui tikino, jog seniūnija neturi tiesioginio ryšio su šaligatvių įrengimu, todėl rekomendavo kreiptis į Verkių seniūnijos gatves kuruojančios sostinės savivaldybės Infrastruktūros grupės specialistą Gediminą Šlepetį.

Pastarasis kalbėti su žurnalistais atsisakė – nors problema jam žinoma, G.Šlepetis prašė raštu susisiekti su savivaldybės komunikacijos skyriumi.

Tuo metu Vilniaus miesto savivaldybės Komunikacijos skyriaus Ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas portalui atsiųstame komentare teigė, jog sostinėje gatvių remontas, infrastruktūros atnaujinimas ir naujos gatvių infrastruktūros statyba vykdomi sudarant prioritetinių objektų sąrašus.

Prioritetinis sąrašas gatvių ir takų tvarkymui bei įrengimui, anot savivaldybės atstovo, yra sudaromas pagal duomenis apie jų būklę, gyventojų ir darbo vietų skaičių, naudojimo intensyvumą, traukos objektus ir Bendrajame plane nustatytas prioriteto zonas.

„Taip daroma, nes finansiniai savivaldybės ištekliai, deja, yra riboti ir dėl to nėra galimybės atnaujinti ar įrengti tinkamos infrastruktūros visur iškart, tai daroma palaipsniui“, – sakė G.Grubinskas.

Verkių soduose, savivaldybės atstovo teigimu, vyrauja mažaaukštės statybos kvartalai – tai, pasak G.Grubinsko, reiškia, kad gyventojų tankis čia nedidelis.

„Vilniuje vis dar yra kitų, tankiau apgyvendintų ir intensyviau naudojamų vietų, kur poreikis atnaujinti infrastruktūra taip pat didelis, – komentavo jis.

„Suprantame gyventojų lūkestį kiek įmanoma greičiau turėti patogią ir jų poreikius atitinkančią gatvių infrastruktūrą, todėl savivaldybė siūlo gyventojams gauti dalinį finansavimą, siekiantį nuo 50 iki 70 proc. atliekamų darbų vertės. Norintys programoje dalyvauti gyventojai turi įsipareigoti savo lėšomis parengti gatvės remonto techninį projektą. Remonto darbų atlikimą pagal parengtą projektą organizuotų savivaldybė, o programos dalyviai darbus finansuotų pagal pateiktą sąmatą“, – įvardijo savivaldybės atstovas.

Jo teigimu, 2020 m. rugsėjį tarp savivaldybės ir sodininkų bendrijos „Verkiai“ pasirašyta susisiekimo komunikacijų ir jų inžinerinių tinklų projektavimo sutartis, pagal kurią bendrija įsipareigojo atlikti Verkių gatvės atkarpos nuo Verkių Sodų 5-osios gatvės iki Ožkinių gatvės rekonstrukcijos, įrengiant šaligatvį su apšvietimu, projekto parengimo darbus bei gauti statybos leidimą iki 2023 m. balandžio 1 d.

„Kadangi iki nustatyto termino įsipareigojimai nebuvo įvykdyti, sutartis nutrūko. Bendrija po sutarties galiojimo pabaigos kreipėsi į savivaldybę dėl jos pratęsimo, tačiau baigusių galioti sutarčių galiojimo termino pratęsti galimybės nėra. Tokiu atveju bendrija turėtų kreiptis dėl naujos sutarties sudarymo“, – buvo rašoma Lrytui atsiųstame komentare.