Įvažiavimas į Vilniaus centrą gali tapti dar brangesnis: taip siektų sumažinti spūstis

Rinkti po keletą eurų nuo automobilio už įvažiavimą į miesto centrą piko valandomis pasiūlė VšĮ „Žiedinė ekonomika“ direktorius Domantas Tracevičius.

Nors savivaldybės atstovai nusiteikę skeptiškai, o dalis saugaus eismo ekspertų netiki, kad tai galėtų paskatinti žmones rinktis viešąjį transportą, D.Tracevičius įsitikinęs kitaip.

Plačiau apie tai – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.

„Visą gyvenimą praleidau Vilniuje – spūstys būdavo, kai buvau mažas vaikas, spūstys yra dabar. Kas pasikeitė? Išplatėjo keliai ir mašinų pasidarė daug daugiau“, – sakė VšĮ „Žiedinė ekonomika“ direktorius Domantas Tracevičius.

Tuo metu priemonės, kurias buvo pasitelkiama šiai problemai spręsti, anot pašnekovo, yra neveikiančios.

„Ir kas gaunasi – arba visas transportas turi būti elektrinis, arba visi turi persėsti ant dviračių. Neis pėsčiomis – žmonėms reikia asmeninio automobilio“, – problemą įvardijo pašnekovas.

Todėl kaip galimą išeitį D.Tracevičius regi spūsčių mokestį – pastarąjį jis sulygina ir su rinkliava už automobilių stovėjimą mieste.

„Daug žmonių nori parkuotis, atsiranda parkavimo mokestis – dalis žmonių tiesiog atsisako parkavimosi ir ieško alternatyvių būdų. Lygiai tokia pačia logika galima pritaikyti ir tą spūsčių mokestį tose vietose, kur žmonės nori važiuoti ryte – dažniausiai centrine miesto gatve“, – idėją pristatė D.Tracevičius.

Anot pastarojo, mokestis veiktų tokiu principu, kad įvažiavus į centrą būtų nuskaitomas automobilio numeris – taip, kaip vyksta Kaune, kai automobiliai įvažiuoja į mažos taršos zoną. Tuomet vairuotojas turėtų susimokėti atitinkamą sumą. Galiausiai ši suma, anot VšĮ „Žiedinės ekonomikos“ direktoriaus, galėtų būti nukreipti į eismo sąlygų gerinimą.

„5 eurai galėtų būti tas mokestis, kuris leistų pasvarstyti, ar tikrai verta važiuoti, nes taip pat brangsta ir parkavimas. Tai reiškia, kad atvažiuoti su mašina į miesto centrą darosi brangoka.

Dalis žmonių atsisakytų, bet dalis žmonių važiuotų, nes jų ta kaina neveikia. Tai reiškia, kad jie papildytų miesto biudžetą. Miestas tuomet tuos pinigėlius galėtų panaudoti infrastruktūros gerinimui, viešojo transporto finansavimui – padaryti jį patogų, dažną, neteršiantį“, – numatomus privalumus vardijo pašnekovas.

Tačiau saugaus eismo ekspertas Saulius Šuminas atkreipė dėmesį, jog į spūstis patenka ne tie žmonės, kurie rytais arba vakarais nori kažkur nuvažiuoti – dažniausiai tai yra žmonės, kuriems dalyauti eisme reikia, kad nuvažiuotų į darbą, nuvežtų vaikus į mokyklas ar būrelius.

Jis taip pat pridūrė netikintis spūsčių mokesčio veiksmingumu – esą didžioji dalis vairuotojų į jį pažiūrėtų kaip į eilinį mokestį.

„Prisiminkime automobilių registracijos mokestį – kas gavosi? Pagal planą turėjome sodinti medelius, ar iš tikrųjų tas mokestis kažką išsprendė? Iš esmės nieko neišsprendė – dyzelinių automobilių kiekis procentaliai kaip buvo pats didžiausias, taip ir liko. O elektrinių plėtra, sakyčiai, marginali“, – nuomone dalijosi S.Šuminas.

Taip pat atkreiptas dėmesys į kitą problemą – ekspertas nesupranta, kodėl darbo vietų kūrimui nėra išnaudojami toliau nuo centro esantys mikrorajonai.

„Klausimas, kodėl darbo vietos, valdiškos įstaigos, ministerijos – viskas pas mus centre? Krūva darbo vietų, o Karoliniškėse, Lazdynuose turbūt nelabai valdiškos institucijos kuriasi.

Jeigu jūs pasižiūrėsite užsienyje, kur centriniai ofisai randasi, jie net ne sostinėse. Išbarstyti po visą šalį“, – palygino S.Šuminas.

O kalbų apie lūkesčius dėl aktyvesnio naudojimosi viešuoju transportu kontekste pašnekovui klausimų kelia ir dvigubai brangsiantys viešojo transporto bilietai.

„Viešasis transportas turi turėti 4 savybes, kad klientas norėtų juo naudotis – jis turi būti prieinamas, pasiekiamas, įperkamas ir patogus.

Jei per šitą prizmę mes pasižiūrėsime į Vilniaus viešąjį transportą, aš, tarkime, gyvenu Baltupiuose, išvažiuoju tiesiai į Geležinio Vilko gatvę – ten negalima viešajam transportui. Man per čia 5 minutės ir aš centre, jei nori autobusu važiuoti – be pusės valandos jokio šanso“, – sulygino S.Šuminas.

Tiesa, aiškėja, jog Vilnius – ne vienintelė sostinė, kurioje galvoja apie spūsčių mokesčio įvedimą. Anot D.Tracevičiaus, kelių metų bėgyje šį mokestį ketina įsivesti ir Ryga.

„Manau, jei darytume apklausą, dauguma gyventojų sakytų „valio“. Būtų tam tikras pereinamasis laikotarpis – 2–3 metai pasiruošimui, kaip dabar Rygoje ruošiasi tam.

Kad būtų galimybė ir verslams, ir gyventojams prisitaikyti, surasti būdus, kaip pakeisti judėjimą, ir miestui, kaip tai įgyvendinti efektyviai, kad žmonių gyvenimo kokybė ne nukentėtų, o gal net pagerėtų“, – vylėsi pašnekovas.

O replikuodamas į S.Šumino pastebėjimą dėl to, kad dalis žmonių, pakliūvančių į spūstis, vyksta į darbus ir neturi kito pasirinkimo, D.Tracevičius užsiminė, jog įvedus mokestį didėtų dirbančiųjų nuotoliu skaičius.

„Stovint kamštyje, laikas irgi eina, jis kainuoja. Atsirastų paskata dar daugiau žmonių dirbti nuotoliu – jau dabar daugybė valdininkų ministerijose dirba nuotoliu, ir privataus verslo galėtų daugiau pereiti į darbą nuotoliu.

O jei reikia važiuoti, tai atsirastų galimybės už tai susimokėti arba laikas pasiskirstytų kitaip“, – teigė VšĮ „Žiedinė ekonomika“ direktorius.

Pastarasis mano, kad įvedus tokį mokestį, iš centro išsikeltų ir ten esančios institucijos, taip pat būtų sparčiau planuojamas jų įkūrimas mikrorajonuose.