Surengtoje spaudos konferencijoje J.Sabatauskas kalbėjo, kad siūlomi pakeitimai padarys daugiau žalos nei naudos.
„Ar sumažės aukų, kai tik valstybinės reikšmės keliuose bus įrengti greičio matuokliai? Vadinasi, miestų gatvėse, kur šiandien yra įrengti 74 greičio matuokliai, jų nebegalės būti, juos reikės išmontuoti“, – užtikrino politikas.
Šiuo metu Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose yra įrengti 78 momentiniai greičio matuokliai ir 135 vidutinio greičio matavimo sistemos.
J.Sabatauskas sakė nenorintis grįžti į laikus, kad žuvusieji kelyje buvo kasdienybė. Jo teigimu, 2022 m. keliuose žuvo 122 žmonės, o 2007-aisiais jų buvo daugiau nei 700.
Susiję straipsniai
„Tada ir atsirado garsioji frazė „Karas keliuose“, nes tada avarijose žūdavo labai daug žmonių. Dabar Seime atsirado iniciatyva, kad nereikia keliuose greičio matuoklių. Teigta, kad „Via Lietuva“ piktnaudžiavo įrengdama greičio matuoklius ir norėjo pasipinigauti.
Primenu, kad baudos už greičio pažeidimus mokamos į šalies biudžetą, pinigai neatitekdavo konkrečiai įmonei. Nevadinčiau to pasipinigavimo, tai – prevencinė priemonė“, – tikino socialdemokratas J.Sabatauskas.
Pasak J.Sabatausko, statistika rodo, kad keliuose, kur įrengti greičio matuokliai, aukų skaičius stebėtinai sumažėjo, todėl greičių matuoklių skaičiaus keliuose mažinti negalima.
Politikas pateikė ir konkretų pavyzdį. 106 kelių ruožuose, kur nuo 2016 m. iki 2020 m. nebuvo greičio matuoklių, žuvo 82 žmonės, sužeisti – 879. Šiuose ruožuose įrengus greičio matuoklius, žuvusiųjų skaičius sumažėjo iki 16, o sužeistųjų – 176.
„Bet kokie įstatymo pokyčiai turėtų orientuotis į tai, kad būtų apsaugota daugiau žmonių, automobilių ir kt. Tačiau siūlomi pakeitimai mus verčia grįžti į karą keliuose“, – įspėjo parlamentaras.
Anot Seimo narės Agnės Bilotaitės, du Seimo nariai, Andrius Bagdonas ir Viktoras Fiodorovas, užsimojo keliuose smarkiai sumažinti greičio matuoklių, prisidengiant „miglotais motyvais apie būtinybę nustatyti aiškią jų įrengimo tvarką.“
„Įstatymo pakeitimai jau prastumti iki galutinio balsavimo stadijos, kuri įvyks ketvirtadienį, gegužės 8 d. Ši iniciatyva yra nusikalstama, nes grąžins mus į karą keliuose – vėl daugės tragiškų avarijų, žus daugiau žmonių, o kas dėl to atsakys? Šie du iniciatoriai? Visas gausus būrys balsavusių „už“, o gal visas Seimas?“, – karštai kalbėjo A.Bilotaitė.
Pasak poltikės, priėmus pateiktas pataisas, keliuose neliktų 38 proc. greičio matuoklių. Nuo 2020 m. mūsų šaliai pavyko sumažinti žūčių keliuose net 36 proc. ir tai yra didžiausias pasiekimas tarp visų ES šalių.
„Kas gali paneigti, kad šių pakeitimų iniciatoriai nėra asmeniškai suinteresuoti sumažinti greičio matuoklių, kad galėtų nevaržomai lakstyti gatvėmis ir likti nenubausti. Nes kaip kitaip paaiškinti šias vieningas pastangas siekiant suteikti kuo daugiau galimybių siautėti kelių ereliams?“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė A.Bilotaitė.
Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro vadovas Vytautas Grašys taip pat atkreipė dėmesį, kad greičio matuokliai yra išmanioji priemonė, leidusi atitraukti nuolat budėjusius policijos pareigūnus, kurie dabar gali dirbti kitose srityse, pavyzdžiui, kovoti su chuliganišku vairavimu ir pan.
Jis taip pat pažymėjo, kad kaimyninėje Lenkijoje yra plečiamos vidutinio greičio zonos keliuose.
Naujienų portalas Lrytas primena, kad Seimas po pateikimo pritarė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisai, kuri bendrovei „Via Lietuva“ nustatytų griežtesnius greičio matuoklių įrengimo kriterijus.
Pataisos bendraautorius, Ekonomikos komiteto nario liberalo A.Bagdono yra sakęs, jog nauja tvarka aiškiau nustatytų vietas, kuriose būtų galima įrengti matuoklius, taip pat ne vietoje pastatytus įrenginius leistų išmontuoti.
„Valstybės kontrolė nustatė, kad 29 atvejais iš 100 greičio matuokliai šalies keliuose įrengti nepagrįstai. Vadinasi, „Via Lietuva“ vykdė neefektyvią eismo saugumo prevenciją, biudžeto lėšas leido netikslingai. Pataisytas įstatymas leistų užbaigti greičio kontrolės savivalę“, – teigė A.Bagdonas.
Pagal pataisą, greičio matuokliai įrengiami įvertinus kelio ar jo ruožo eismo saugumo situaciją, leistino važiavimo greičio viršijimo atvejų mastą, eismo intensyvumą, eismo organizavimą ir kitus eismo saugumo požiūriu svarbius veiksnius ar rizikas.
Vidutinio greičio matavimo ruožas negalėtų būti didesnis kaip 10 kilometrų. Viename kelyje vidutinio greičio matavimo ruožų galėtų būti ne daugiau kaip trys, o greičio matuoklių vietų – ne daugiau kaip penkios. Automagistralėse stacionariosios eismo priežiūros priemonės būtų įrengiamos atsižvelgiant į dangos būklę ir eismo įvykių skaičių.