Naujienų portalo Lrytas sulaukė pasipiktinusios vilnietės laiško – moteris pasakojo, jog vos sušyla orai – po miestą it bitės zuja paspirtukininkai.
„Pati naudojuosi, pati žinau, kaip patogu ir paprasta. Bet atsistoję ant transporto priemonės dalis, panašu, atsisveikina su sveiku protu. Lekia it patrakę, „nardo“ pro pėsčiuosius, važinėja tiesiog gatve, nors visai netoli yra dviračių takas“, – pasipiktinimą liejo vilnietė Ugnė (redakcijai vardas žinomas).
Moteris teigė, kad baisiausia, jei elektrinio paspirtuko vairuotojas staiga prarastų kontrolę ir nuvirstų – juk iki nelaimės vos vienas žingsnis.
Susiję straipsniai
Situacijos negerina ir paspirtukininkų nenoras prilėtinti greičio.
„Tikrai, važiuoja kaip nori. Jei suki į dešinę, gali žvalgytis, kiek širdis geidžia, jei išlenda iš už kampo – belieka melstis, kad nepapultų po ratais“, – rašė pasipiktinusi vilnietė.
Didžiausia bėda – greitis
Į avarijas papulusių elektrinių paspirtukų vairuotojų statistika išties gąsdinanti – eismo įvykių metu pernai sužeisti daugiau nei 100 šia transporto priemone važiavę žmonės.
„2024 m. Lietuvoje iš viso įvyko 214 eismo įvykių, kuriuose dalyvavo paspirtukų vairuotojai ir keleiviai. Šių įvykių metu buvo sužeista 180 paspirtukų vairuotojų ir keleivių, žuvusiųjų nebuvo“, – naujienų portalui Lrytas įvardijo TKA Komunikacijos vadovė Živilė Burdaitė.
Kone kas trečia avarija įvyko dėl mikrojudumo transporto priemonės vairuotojo kaltės.
„Remiantis 2024 metų duomenimis, 37 proc. eismo įvykių, kurių metu nukentėjo paspirtukų vairuotojai ar keleiviai, įvyko dėl paspirtukų vairuotojų padarytų kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų. Dažniausi KET pažeidimai, kuriuos padarė paspirtukų vairuotojai – saugaus greičio nepasirinkimas“, – sakė pašnekovė.
Trūksta sąmoningumo
Kaip naujienų portalui Lrytas sakė saugaus eismo ekspertas Darius Kanapinskas, toks elektrinių paspirtukų vairuotojų elgesys – sąmoningumo trūkumas.
„Mikrojudumo priemonės, mano akimis, yra labai nuostabus dalykas, ypač didmiesčių centruose, kur automobilių parkavimas yra labai problematiškas, yra kitų problemų. Tačiau, kai šių priemonių naudotojai bando lenktyniauti su laiku ir galvoja tik apie save – tai jau negerai. Kai pagauna adrenalinas – greitis, laikas ir panašiai, visą tai pavirsta į bėdas“, – kalbėjo ekspertas.
Jis pritarė, kad didžiausia iškylanti bėda – per didelis greitis, mat lyg su vėju atlekiantys vairuotojai tampa kone nematomais.
„Žinoma, jie vis tiek negali lėkti šaligatviu pro pėsčiuosius žaibo greičiu – KET nurodoma, jog greitis gali būti išvystomas tik iki 7 kilometrų per valandą, tai yra, ėjimo greitis, tačiau jei jie važiuotų ryškiau apsirengę, su šalmais, žibintais, galbūt bėdų kiek apmažėtų“, – svarstė D.Kanapinskas.
„Medikai, chirurgai galėtų spręsti rimtesnes bėdas, tačiau turi „lipdyti“, galima sakyti, iš niekur susižeidusius žmones“, – į dar vieną bėdą bedė pašnekovas.
Kas gresia?
Anot D.Kanapinsko, už KET pažeidimus gresiančių baudų nereikėtų labai sureikšminti, nes sveikata – brangiausias turtas.
„Su baudomis būna taip, kad šiandien pralėkiau, niekas nepagavo, vadinasi, rytoj taip pat lėksiu. Tačiau baudos tikrai nemenkos, galima užsitraukti net baudžiamąją atsakomybę“, – kalbėjo pašnekovas ir pridūrė, jog svarbiausia įvertinti tai, kiek išlaidų ir skausmo gali sukelti autoįvykis ir patirti sužalojimai.
Pašnekovo teigimu, sudėtinga kažką patarti, nes motorinės transporto priemonės vairuotojas, ne visada gali kontroliuoti, kas pasipainios jo kelyje.
„Ypatingai, kai sukama į dešinę, kur posūkis sunkiau apžvelgiamas – prieš sukant, atrodo, padarai viską, apsižiūri, įsitikini, kad niekas neatvažiuoja, o, žiūrėk, ir išnyra netikėtai. Galima palinkėti tik kuo daugiau budrumo“, – sakė ekspertas.
Mikrojudumo priemonių vairuotojams ekspertas patarė sąmoningai pasirinkti greitį.
„Per blogus pavyzdžius dalis Europos didmiesčių jau uždraudė šias transporto priemones jau uždraudė arba stipriai riboja, pas mus po truputį taip pat judama link to paties. Tačiau tai tikrai gali būti nuostabi transporto priemonė“, – svarstė D.Kanapinskas.
Primename, kad elektriniai paspirtukai negali važiuoti didesniu kaip 20 km/h greičiu, o važiuojant pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtu taku, kelkraščiu arba šaligatviu pro pat pėsčiąjį – didesniu kaip 7 km/h greičiu.
Už šių taisyklių nesilaikymą gresia bauda nuo 20 iki 40 eurų.
Vairavimas neblaiviam gali užtraukti baudas nuo 80 iki 200 eurų.