Taupymo ir griežto grafiko paslaptis
Važiavimas „traukiniu“ nėra tiesiog kaprizas. Tolimojo reiso vairuotojai naudoja efektą, žinomą kiekvienam automobilių lenktynių gerbėjui – slipstream. Tai yra, kai pirmasis sunkvežimis skrodžia orą, už jo susidaro sumažinto slėgio zona.
Už jo važiuojantis vairuotojas patenka į šią „oro kišenę“, kur pasipriešinimas yra mažesnis, o tai reiškia, kad sunaudojama mažiau degalų.
Važiuojant 80 km/h greičiu, sutaupoma apie 5–10 proc. – tai rimta suma tiems, kurie kasdien nuvažiuoja šimtus kilometrų.
Tačiau tai ne tik degalų klausimas. Važiavimas kolona padeda išlaikyti pastovų greitį, išvengti nereikalingo stabdymo ir greitėjimo, o tai taupo laiką ir mažina technikos nusidėvėjimą.
Manevrai ir žmogiškasis faktorius
Dar viena priežastis, kodėl taip daroma – manevringumas.
Dėl savo masės ir ilgio sunkvežimiams greitėti ir persirikiuoti yra sudėtingiau nei lengviesiems automobiliams. Kai tarp sunkvežimių įsiterpia lengvasis automobilis, jis gali netyčia sutrukdyti tolimųjų reisų vairuotojui aplenkti ar persirikiuoti.
Taigi, sunkvežimių vairuotojai kartais išlaiko minimalų atstumą, kad išlaikytų situacijos kontrolę.
Išvada: strategija ar ego?
Sunkvežimių kolonos kelyje – tai ne chaosas, o dažniausiai apgalvota taktika.
Slipstreaming taupo degalus, pastovus greitis taupo laiką ir techniką, o intensyvus eismas padeda manevruoti.
Tačiau tolimųjų reisų vairuotojai turėtų prisiminti: eismo taisyklių niekas nepanaikino, o baudos už lenkimo trukdymą – realybė.
O bloga nuotaika? Tai nėra priežastis gadinti gyvenimą kitiems kelyje.
Kitą kartą, įstrigęs už sunkvežimių, pabandyk suprasti jų logiką, bet nepamiršk, kad pagarba kelyje turi būti abipusė.
Šaltinis: mixnews.lv