Asociacijos „Lietuvos keliai“ užsakymu atliktos Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, 66 proc. respondentų nurodo saugumą kaip svarbiausią aspektą šalies keliuose. Gera žinia, kad saugumas keliuose vis labiau atitinka gyventojų lūkesčius: kaip problema jis įvardijamas kur kas rečiau nei anksčiau – 8 proc. apklaustųjų šiemet nurodė saugumą kaip problemą, o pernai tokių buvo 10 proc., užpernai – 12 proc.
Antroje vietoje pagal svarbumą gyventojams yra kelių priežiūra ir remontas (60 proc. respondentų nurodė kaip svarbų aspektą keliuose), toliau rikiuojasi kelių tiesimo kokybė (58 proc.), žvyrkelių asfaltavimas (31 proc.) ir skaidrumas kelių sektoriuje (25 proc.). Tokios pačios tendencijos buvo ir pernai bei užpernai, bet šiemet vis mažiau žmonių šiuos aspektus įvardija kaip opias problemas.
„Matome, kad per pastaruosius metus kritiškų vertinimų mažėja. Pavyzdžiui, remontus kaip keliančius problemų mato 27 proc. apklaustųjų, pernai tokių buvo beveik 10 proc. daugiau. Kelių priežiūrą žiemą kaip problemą mato 23 proc. apklaustųjų – per metus šis rodiklis sumažėjo 5 proc. Tik nemąžta netinkamai prižiūrimų žvyrkelių kaip problemos įvardijimas“, – pabrėžia asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko.
Ką iš tiesų reiškia „saugus kelias“?
Kokie veiksniai iš tikrųjų lemia saugumą keliuose? Anot saugaus eismo eksperto, saugus kelias – tai toli gražu ne tik tvarkinga danga.
„Pirmiausia saugus kelias – tai, aišku, kelio danga ir infrastruktūra, vėliau – pats automobilis, jo techninė būklė, na, o visa ko pagrindas – pats vairuotojas, nuo jo viskas priklauso.
Dažniausiai mūsų vairuotojai linkę numesti atsakomybę nuo savęs ir perkelti ant kitų grandžių: blogi keliai, seni automobiliai arba per brangūs nauji geri automobiliai, nekvalifikuoti kiti vairuotojai, kurie trukdo vairuoti. Eismo saugumą, pasak didelės dalies vairuotojų, turi organizuoti kažkas: valdžia, policija, Vyriausybė, kelininkai, vairavimo mokyklos, bet ne jie asmeniškai. Visgi tokios nuostatos nėra teisingos ir niekaip neprisideda prie saugumo jausmo ir puoselėjimo“, – komentuoja sertifikuotas vairavimo instruktorius, saugaus eismo ekspertas Artūras Pakėnas.
Kita vertus, prideda pašnekovas, negalima neigti, kad kelių renovacijai lėšų skiriama gerokai per mažai, kad kelius iš tiesų galėtume laikyti saugiais: „Faktas, kurį visi pripažįsta, – turime daugybę avarinės būklės tiltų bei viadukų. Be to, keliais važiuoja akivaizdžiai per sunkus transportas ir dėl to jie tampa provėžoti.
Štai pažiūrėkime į savo turimas dvi magistrales – didelėje jų dalyje leidžiamu 130 km/h greičiu važiuoti tiesiog pavojinga. Kelias „Via Baltica“ – vienas avaringiausių kelių ir neretai buvo vadinamas „mirties keliu“. Tai akivaizdūs pavyzdžiai, kad kelių priežiūrai ir renovacijai skiriama per mažai pinigų.“
Nors gyventojai saugumą keliuose vertina vis palankiau, A.Pakėnas pabrėžia, kad saugumo iššūkių dar apstu, ir pateikia savo siūlymą, skirtą visiems eismo dalyviams.
„Saugumo iššūkių labai daug ir valstybė net turi „Vision Zero“ – eismo saugumo planą, pagal kurį iki 2050-ųjų avarijose neturi būti žuvusiųjų. Tokį rezultatą, beje, jau dabar pasiekė Suomijos sostinė Helsinkis, pagal dydį panašus į Vilnių.
Deja, drįstu teigti, kad mums dar iki to toloka. Žmonės vis dar spardo „trikojus“ (mobilius greičio matuoklius), o tai padarę asocialūs asmenys socialiniuose tinkluose netgi tampa herojais. Šiame kontekste pateikiu tik vieną pasiūlymą, o atsakingi asmenys gali tiesiog pagalvoti apie jį: reikia pereiti prie visuotinio Kelių eismo taisyklių (KET) mokėjimo.
Visi eismo dalyviai – pėstieji, dviratininkai, paspirtukininkai ir, žinoma, automobilių vairuotojai – privalo žinoti KET ir jomis vadovautis. Tai, beje, parašyta ir dabar galiojančiose taisyklėse, tik to nepaisoma. Gal tuomet situacija keliuose keisis į kur kas geresnę pusę“, – dalijasi A.Pakėnas.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą 2025 m. birželį atliko UAB „Spinter tyrimai“ asociacijos „Lietuvos keliai“ užsakymu.