Posėdžio metu analizuoti naujausi 2025 m. sausio–lapkričio mėnesių avaringumo duomenys atskleidė, kad eismo saugumo rodikliai šiemet kelia tam tikrų iššūkių.
Per 11 mėnesiu šalyje užfiksuota 2 716 eismo įvykių – tai 5,6 proc. daugiau nei pernai, kai buvo registruota 2 573 įvykiai. Žuvo 113 asmenų (2,7 proc. daugiau nei praėjusiais metais, kai žuvo 110 žmonių). Sužeistųjų skaičius taip pat išaugo – šiemet sužeisti 3 191 žmonės, arba 9,4 proc. daugiau nei 2024 m., kai buvo sužeisti 2 918 eismo dalyviai.
Viena ryškiausių tendencijų – 35 proc. išaugęs eismo įvykių, kurių priežastis yra saugaus greičio nepasirinkimas arba leistino greičio viršijimas, skaičius. Tai toliau išlieka pagrindine sunkių ir mirtinų eismo įvykių priežastimi.
Per vienuolika mėnesių žuvo 26 pėstieji, iš jų 7 – pėsčiųjų perėjose. Pėsčiųjų, sužeistų perėjose, skaičius išaugo net 45 proc. Auga eismo įvykiuose sužeistų nepilnamečių skaičius: šiemet jis padidėjo 19 proc.
Posėdžio dalyviai konstatavo, kad dėl pastarosios nerimą keliančios tendencijos labai svarbus yra aktyvesnis vaikų švietimas ir tėvų įsitraukimas. Taip pat planuojama vykdyti prevencines priemones dėl saugos diržų prisisegimo: tiek vežant vaikus automobilinėse kėdutėse, tiek vaikams važiuojant autobusais.
Šiemet pastebimas ir teigiamas pokytis – trečdaliu sumažėjo eismo įvykių, kuriuos sukėlė neblaivūs vairuotojai, šiemet jų registruota 112. Taip pat šalyje fiksuojama gerokai mažiau „juodųjų dėmių“: nuo 2020 m. šalies keliuose jų sumažėjo 30 proc., o žuvusiųjų jose – net 80 proc.
Kasmet planuojama sutvarkyti po daugiau nei 100 pėsčiųjų perėjų, o iki 2028 m. sutvarkyti ir atnaujinti 500 nesaugių perėjų. Kad darbai vyktų sparčiau, ketinama supaprastinti jų tvarkymo procedūras.
Posėdyje dalyvavusi susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė, pristačiusi eismo saugumo programos „Vizija – nulis“ priemonių įgyvendinimą, džiaugėsi aktyviu savivaldybių indėliu ir įsitraukimu. Šalies savivaldybės per šiuos metus įrengė ar atnaujino virš 100 km pėsčiųjų ir dviračių takų, pertvarkė virš 100 pavojingų perėjų, įrengė 17 naujų automatinių greičio matuoklių.
„Savivaldybės padarė labai daug, tačiau reikėtų atlikti dar daugiau darbų. Jos yra ypatingai svarbios institucijos šio memorandumo kontekste, nes būtent savivaldybės geriausiai žino pavojingiausias vietas savo teritorijose ir gali greičiausiai reaguoti“, – sakė viceministrė Dovilė Sujetaitė.
Artimiausiu metu atsakingos institucijos teiks pasiūlymus dėl infrastruktūros modernizavimo, pavojingiausių vietų pertvarkymo ir prevencinių iniciatyvų, skirtų eismo dalyvių švietimui.