Panemunės gyventojai pasidalino istorija – jų rajone Klevų ir Mažosios gatvės sankirta pravažiavusi sniego valymo mašina nustūmė šulinio dangtį. Vidury šaligatvio liko žiojėti niekaip nepažymėtas atviras šulinys.
„Pirmieji šulinį pastebėjo netoliese gyvenantys žmonės.
Nuvykus į vietą paaiškėjo, kad dangtis tiesiog buvo nustumtas į pusnį, o kaimynai jau organizavosi, kaip tą šulinį pažymėti, – buvo atsinešę padangą ir pagalių.
Į kelią – ir su pačiūžomis: socialiniuose tinkluose plinta kurioziški vaizdai
Pranešėme ir miesto avarinėms tarnyboms“, – pasakojo Panemunės seniūnaitė Aušra Daugėlienė.
Pasak seniūnaitės, tokių atvejų Panemunėje buvo ir daugiau, tik kiti gal kiek mažiau pavojingi, nes šuliniai atsivėrė geriau matomose vietose.
„Klevų ir Mažosios gatvės sankirtos atvejis tikrai sukėlė pavojų, nes šulinio anga atsivėrė mažai apšviestoje vietoje. Į šulinį galėjo įkristi vaikas, šunelis, nepastebėti senyvas žmogus“, – nuogąstavimais dalijosi moteris.
Pasak A.Daugėlienės, sniegą valantys darbuotojai dėl to nėra kalti, nes važiuodami gali ir nepastebėti, kad po savęs palieka atvirą šulinį.
Susiję straipsniai
Didelių nuostolių nepatiria
Gyventojai manė, kad šulinys priklauso bendrovei „Kauno vandenys“, todėl jiems pirmiesiems buvo pranešta apie tvarkytiną vietą. Tačiau paaiškėjo, kad tai ne šios bendrovės šulinys.
„Kadangi tai buvo ne „Kauno vandenų“ tinklų šulinys, apie atvirą šulinį patys nedelsdami informavome bendrovę „Telia Lietuva“, kurios pareiga spręsti šią problemą“, – komentavo „Kauno vandenų“ atstovė Ligita Čeponytė.
Paklausta, kaip dažnai šiemet pasitaikė atvejų, kai sniego valymo mašinos atveria šulinius, atstovė pasidalino bendrąja informacija.
„Nuostoliai, patirti dėl šulinių remonto, nėra dideli, lyginant su bendrais avarijų šalinimo nuostoliais.
Jie sudaro 6–11 proc. visų bendrų kaštų kiekvieną mėnesį“, – teigė L.Čeponytė.
Dangčių jau nebevagia?
„Kauno vandenų“ atstovė taip pat teigė, kad, bendrovės Avarinės tarnybos duomenimis, šiuo metu šulinių dangčių vagysčių nepastebima.
„Tikėtina, kad tai susiję su draudimu metalo supirktuvėms priimti tokius dangčius“, – sakė L.Čeponytė.
Nuotr. iš asmeninio archyvo
Bendrovė „Kauno vandenys“ keičia šulinių liukus su dangčiais pagal planą ir nenumatytais atvejais, kai yra realus ar potencialus pavojus.
Vien per 2025 metus buvo pakeisti 82 susidėvėję gelžbetoniniai dangčiai. Avarinių darbų rangovas praėjusiais metais pakeitė 98 ketinius šulinių liukus su dangčiais.
„Jei dangtis būna nustumtas, jis gražinamas į vietą. Jei tai ne bendrovės tinklo šulinys, informacija perduodama infrastruktūros savininkui.
Pamačius atvirus, pravirus ar kitokį pavojų keliančius šulinių dangčius gyventojus raginame elgtis pilietiškai, kol atvyks atsakingos tarnybos“, – pažymėjo L.Čeponytė.
Kaip laikiną sprendimą „Kauno vandenų“ atstovė rekomendavo, esant galimybei, pasistengti patiems grąžinti į vietą iš dalies pravirus šulinių dangčius.
Kitas žingsnis – pažymėti pavojingą vietą, kol atvyks specialistai.
Šančiškiai nesiskundžia
Pasidomėjus, ar ir kiti gyvenamieji miesto rajonai, pavyzdžiui, Šančiai, patiria panašių problemų dėl sniego mašinų nustumtų šulinių dangčių, paaiškėjo kita problema.
„Šančiuose valomos vos dvi gatvės, kuriomis važiuoja viešasis transportas.
Kadangi mūsų senuosiuose rajonuose nėra šaligatvių, galima sakyti, kad Šančiai šią žiemą tapo neišbrendami“, – juokavo Šančių seniūnaitė Rita Namikė.
Pasak jos, dėl to šančiškiai nesijaudina, džiaugiasi gražia žiema ir aplink savo namus patys nusikasa sniegą. R.Namikės teigimu, Šančiuose kaimynai yra draugiški ir, jei prireikia, padeda nusikasti sniegą vieni kitiems.