Latviai daro tai, ko reikia ir Lietuvai
Advokatų profesinės bendrijos TEGOS asocijuotoji partnerė, Transporto industrijos grupės vadovė Žydrūnė Stuglytė vykusiame ekonomikos forume „Lietuvos Davosas“ atkreipė dėmesį, kad Lenkija, Estija ir Latvija aktyviai plėtoja miestų susisiekimo infrastruktūrą: tiesia tramvajų linijas, modernizuoja geležinkelius, integruoja skirtingas transporto rūšis.
Pavyzdžiui, Varšuvoje jau statoma trečia metro linija, o iki 2050 m. planuojama didžiąją dalį miesto sujungti pažangiomis metro ir tramvajaus jungtimis. Taline plečiamas tramvajų tinklas, Rygoje – vystoma „Rail Baltica“ atšaka per miestą, statomos traukinių stotys.
Prasidės didžiųjų šalies kelių remontas: įspėja apie spūstis ir eismo pokyčius
Karštoje diskusijoje parlamentaras Tomas Tomilinas teigė, kad latviai daro tai, ko trūksta Lietuvai. Tačiau jis išsyk pažymėjo, kad svarbu ne tik įgyvendinti projektą, bet ir tinkamai suplanuoti jo integraciją mieste.
Jo vertinimu, būtų klaida „Rail Baltica“ stotį projektuoti dabartinėje Vilniaus stotyje pietinėje miesto dalyje – ji turėtų atsirasti strategiškai patogesnėje vietoje, kuri leistų efektyviau sujungti skirtingas miesto dalis ir kryptis Kauno link.
Susiję straipsniai
„Latviai rūpinasi, kad jų mieste atsirastų traukinys-metro. <...> Mes išleisime 5 mlrd. Eur tam, kad Kauną ir Vilnių sujungtume „Rail Balica“ jungtimi. Aš tau matau ne kaip progą vienus bėgius pakeisti kitais, o galimybę Vilniaus centrą, nuo Baltojo tilto per Pilaitę sujungti su Kaunu. Mes taip sutaupysime 20 km nedarydami kilpos per Lentvarį.
XIX amžius turėti traukinių stotį kažkur miesto gale. Stotis turi būti čia (centre – red.). Prie Baltojo tilto sėdi į traukinį ir už pusvalandžio būni Kaune. Taip turi veikti šiuolaikinis miestas. Mums Briuselis duoda 5 mlrd. Eur, o mes juos įdėsime į tą pačią kryptį, kurią mums XIX amžiuje statė carinė Rusija“, – kalbėjo T. Tomilinas.
Vilniui siūlo lengvąjį metro
Tačiau jam oponavo Seimo narys, buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas. Pasak jo, „Rail Baltica“ vežė sostinės širdyje iš esmės neišspręstų susiekimo problemų tarp dviejų didžiausių šalies miestų, tai iš esmės netaptų ir svarbiu gelbėjimosi ratu, vaduojančiu iš miestą kaustančių spūsčių.
Tiesa, politikui užkliuvo Vilniaus gatvėmis kursuojantys autobusai bei troleibusai. „Jie yra vakarykštė diena. Vilnius atsiliko. Buvo banga, kai visi miestai statėsi lengvuosius metro ar tramvajus ir gaudavo europinį finansavimą. Mes likome gale, todėl vilniečiai bemaž daugiausiai laiko Europoje praleidžia laiko spūstyse“, – žėrė kritiką A. Zuokas.
Jis taip pat pažymėjo, kad Vilniuje vis dar trūksta esminių sprendimų – pavyzdžiui, pilno aplinkkelių žiedo, kuris galėtų iš esmės sumažinti transporto srautus miesto viduje.
A.Zuoko teigimu, būtina peržiūrėti viešojo transporto modelį ir svarstyti naujus sprendimus, tokius kaip lengvasis metro.
„Vilniaus viešojo transporto kaštai per pastarąjį dešimtmetį išaugo keturis kartus, o keleivių skaičius liko 2015 m. lygio. Kiek benaujinsime autobusus, jei neplėsime maršrutų ir jie nevažiuos tankiau, žmonės į autobusus neperlips“, – neabejojo parlamentaras.
Duoda solidžią grąžą
Lietuvos banko valdybos narys Marius Skuodis akcentavo, kad investicijos į transporto infrastruktūrą yra vienos efektyviausių ekonominiu požiūriu.
„Vienas euras, investuotas į susisiekimą, sukuria apie 2,6 euro grąžos“, – užtikrino buvęs susisiekimo ministras.
Anot M. Skuodžio, ilgalaikėje perspektyvoje svarbu galvoti ne tik apie Vilniaus ir Kauno jungtį, bet ir apie platesnį tinklą – efektyvų susisiekimą su Klaipėda bei kitais regionais.
Ilgalaikėje perspektyvoje Vilniaus ir Kauno sujungimas turėtų tapti strateginiu valstybės prioritetu, nes ši ašis yra vienas svarbiausių šalies ekonomikos variklių.
Vėžė į Rūdininkus – testas šaliai
Transporto infrastruktūra šiandien yra svarbi ne tik ekonomikai, bet ir nacionaliniam saugumui.
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas aplinkos ir infrastruktūros klausimais Ramūnas Dilba atkreipė dėmesį į strateginę reikšmę turinčius projektus, tokius, kaip geležinkelio atšaka į Rūdninkų poligoną.
Pasak jo, vienas svarbiausių klausimų – ar ši infrastruktūra atitiks europinius standartus ir leis sąjungininkų pajėgoms efektyviai judėti regione.
„Esminis klausimas – ar ji bus europinio, ar rusiško standarto. Įsivaizduokite, Rūdininkų poligonas, vokiečių brigada, o ten – rusiška vėžė. Už Vilniaus yra ne Rusija ar Baltarusija, o Rūdininkai. Jeigu per Suvalkų koridorių mūsų sąjungininkai negalės europine vežė nuvažiuoti iki Rūdininkų, čia bus mus visiems testas“, – atvirai kalbėjo R. Dilba.