Tarandės tunelis po didesnių liūčių patvins dar ne kartą, nes, pasitraukus privačiam investuotojui, lietaus vandens nuotekų tinklus tenka perprojektuoti.

Nors Tarandės tunelis po Ukmergės gatve pastatytas, bet bus atidarytas nežinia kada. Mat lietaus vandens nuotekų tinklai dar tik projektuojami.

O kol nėra projekto, nėra ir statybos leidimo. Be to, užtruks ir rangovo paieškos, bus skelbiamas konkursas.

Anksčiau iš Tarandės tunelio statybos projekto pasitraukus privačiam investuotojui objektui teko skirti papildomai lėšų. Be to, tunelis turėjo būti įrengtas maždaug 700 metrų arčiau Vilniaus, kad būtų patogiau gyventojams.

[[ge:lrytas:lrytas:43347636]]

Automobilių spūstys liks

Tarandės tunelio projekte buvo numatyta, kad lietaus vandens nuotekos pateks į „Aprangos“ grupės tinklus, bet pralaimėjus teisinį ginčą šis sprendimas neįgyvendintas.

[[ge:lrytas:lrytas:43476158]][[ge:lrytas:lrytas:43475903]][[ge:lrytas:lrytas:43379202]]

Savivaldybės tarybos opozicijos narys Almantas Stankūnas piktinosi, kad niekas iš sostinės valdžios nesikreipė į „Aprangos“ grupę, kad, jai nesutinkant Tarandės tunelio lietaus nuotekų prijungti į savo tinklus, bus rengiamas kitas projektinis sprendimas.

Jo nuomone, verslininkai turėjo būti įspėti, kad teisme pergalę laimėjusi savivaldybė gali pareikalauti, jog „Aprangos“ grupė kompensuotų naujo projekto rengimo ir įgyvendinimo išlaidas.

Todėl bendrovė „Via Lietuva“ laiku neužsakė lietaus nuotekų projektinių sprendimų pakeitimo: „Projektavimas vyksta iki šiol ir visi tunelio apačios įrengimo darbai sustabdyti. Projektas vėluoja. Spūstys į Tarandę ir dažnai dėl jų susiformuojančios automobilių eilės Vakariniame aplinkkelyje ir toliau išliks.“

Gali projekto nestabdyti

Lietaus vandens nuotekų surinkimo projektiniai sprendiniai dabartinėje tunelio statybvietės zonoje žinomi. Jie buvo apgalvoti dar tada, kai „Aprangos“ grupė tunelio lietaus vandens nuotekas ketino nukreipti į savo tinklus.

[[ge:lrytas:lrytas:43529211]]

A.Stankūno nuomone, sprendinius aptarus su institucijoms galima būtų įgyvendinti ir nesant viso projekto pakeitimo suderinimo tiek, kad nebūtų stabdomos statybos. Bet niekas nepasirūpina, kad taip įvyktų. Tokia galimybė net nesvarstoma.

„Valdininkai ir politikai nesiims spręsti iššūkių, nes žino, kad, pasiūlius nestandartinius sprendimus, parodžius iniciatyvą, visa kaltė, jeigu kažkas įvyks ne taip, kaip numatyta, bus suversta pasiūlymų iniciatoriui, o už gero sprendimo pasiūlymą niekas net nepagirs“, – apgailestavo A.Stankūnas.

Apie sąmatą kalbėti anksti

Bendrovės „Via Lietuva“ atstovas Vytenis Radžiūnas minėjo, kad šiuo metu vyksta baigiamieji darbai automagistralėje Vilnius–Panevėžys, juos planuojama užbaigti per rugpjūčio mėnesį: „Derinamos galimybės kuo greičiau eismą automagistrale atkurti įprasta tvarka. Tačiau pats tunelis eismui bus atvertas tik baigus projektuoti ir įrengti paviršinio vandens nuvedimo sistemą.“

Pirminiame projekto etape dalyvavo ir privatus investuotojas „Darnu Group“, plėtojęs „Aprangos“ grupės administracinio pastato ir logistikos sandėlių komplekso projektus.

Buvo numatyta, kad šis investuotojas iš dalies finansuos projektą, o Tarandės tunelyje surinktas lietaus vanduo bus nukreipiamas į jo įrengtą siurblinę ir lietaus nuotekų tinklą.

Tačiau iš valstybės biudžeto finansavimas Tarandės tunelio projektui buvo skirtas tik 2025-ųjų pradžioje, tuomet buvo pasirašyta rangos sutartis ir pradėti statybos darbai. Dėl užsitęsusio projekto įgyvendinimo pradžios privatus investuotojas pasitraukė iš projekto, todėl nebeliko ir galimybės surinktą lietaus vandenį nukreipti į privačiomis lėšomis įrengtą siurblinę ir į privatų lietaus nuotekų surinkimo tinklą.

Dėl šių priežasčių buvo priimtas sprendimas projektuoti naują, savarankišką lietaus nuotekų sistemą.

Pasak V.Radžiūno, dabar vyksta šių tinklų projektavimo darbai. Jis negalėjo atsakyti į klausimą, kiek prireiks papildomai lėšų iš valstybės biudžeto: „Atsižvelgiant į tai, kad galutinė darbų apimtis ir techniniai sprendiniai dar nėra apibrėžti, šiuo metu nėra galimybės pateikti tikslios darbų sąmatos. Tiksli sąmata bus parengta tik užbaigus lietaus vandens nuotekų sprendinių rengimą ir galutinai detalizavus darbų apimtį.“

Per dideles liūtis skęsta

Pasak „Via Lietuvos“ atstovo, lietaus vandens nuotekų tinklai Tarandės tunelio prieigose naujai projektuojami taip, kad užtikrintų efektyvų lietaus nuotekų surinkimą ir nuvedimą esant projektiniam lietaus intensyvumui, vadovaujantis galiojančiais norminiais reikalavimais bei hidrauliniais skaičiavimais.

[[ge:lrytas:lrytas:43553766]]

Jis pabrėžė, kad tunelis skendo dėl to, kad per naktį iš rugpjūčio 1 į 2 dieną Vilniaus rajone iškrito beveik 35 milimetrai kritulių. Tai – maždaug 10–15 kartų daugiau už vidutinį paros kritulių kiekį.

„Išskirtinių liūčių metu laikinas vandens kaupimasis gali pasitaikyti net ir tinkamai veikiančiose sistemose“, – įspėjo V.Radžiūnas.

Projektavimo procesą prailgino tai, kad infrastruktūros mazgas patenka į dviejų savivaldybių – Vilniaus miesto ir rajono – teritoriją, todėl būtina parengti du atskirus techninius darbo projektus ir gauti abiejų savivaldybių statybą leidžiančius dokumentus. Dėl šių aplinkybių tenka koreguoti Tarandės tunelio darbų eigą.

Tad šiuo metu konkrečios tunelio atvėrimo datos įvardyti neįmanoma, nes ji priklauso nuo naujos lietaus nuotekų sistemos suprojektavimo, statybą leidžiančių dokumentų gavimo ir jos įrengimo.

„Suprantame, kad užsitęsę darbai sukelia nepatogumų, tačiau „Via Lietuva“ darbus siekia atlikti kokybiškai.

Šioje vietovėje esančias lietaus vandens nuvedimo problemas parodė ir rugpjūčio pradžios liūtis, todėl problema yra kompleksinė“, – kalbėjo V.Radžiūnas, turėdamas galvoje ir užtvindytą netoli esantį Avižienių viaduką.

Teismas ieškinio netenkino

Birželio pabaigoje Lietuvos apeliacinis teismas atmetė „Via Lietuvos“ ieškinį Vilniaus verslo parkui (VVP) ir „MG Investment“ valdomai „Emintai“ dėl beveik 822 tūkst. eurų mokėjimo pagal finansavimo sutartį. Šis teismas paliko galioti apygardos teismo sprendimą.

Aukštesnės instancijos teismas nusprendė, kad „Via Lietuvos“ ieškinys atmestas pagrįstai, – bendrovė Tarandės tunelio statybos nebaigė iki finansavimo sutartyje nustatyto termino (2024 metų pabaigos), todėl neįgijo teisės reikalauti iš atsakovių sumokėti sutartyje nurodytą sumą.

[[ge:lrytas:lrytas:43529210]]

Pagal sutartį „Via Lietuva“ įsipareigojo pastatyti Tarandės tunelį, kuris yra sudedamoji magistralinio kelio Vilnius–Panevėžys statybos projekto dalis, o įmonės įsipareigojo bendrai finansuoti 20 proc. darbų, bet ne daugiau kaip 822 tūkst. eurų.

Bendrovės nutraukė sutartį

Teisėjų kolegija pabrėžė, kad nuostatos dėl projekto termino sutartyje atsirado VVP ir „Emintos“ iniciatyva ir tai patvirtina, jog šis terminas bendrovėms turėjo esminę reikšmę – jos prisiėmė prievolę finansuoti tunelio statybą tik su sąlyga, kad projektas bus įgyvendintas laiku, ir tai „Via Lietuva“ žinojo.

„Via Lietuva“ teismui teigė, kad terminas sutartyje nenustatytas, bet Apeliacinis teismas pabrėžė, kad joje nurodytos aplinkybės, susijusios su projekto įgyvendinimo terminais. Juos pasirašydamos bendradarbiavimo sutartį dėl projekto nustatė Vilniaus miesto ir rajono savivaldybės bei „Via Lietuva“.

„Via Lietuvai“ nesilaikant terminų VVP ir „Eminta“ pernai vienašališkai nutraukė sutartį.

„Via Lietuva“ iš VVP siekė prisiteisti 476,8 tūkst. eurų, o iš „Emintos“ – 345,3 tūkst. eurų bei 11,2 proc. palūkanų.

Užtruko dėl bylinėjimosi

Dar 2017 metais „Emintos“ užsakymu buvo parengtas Tarandės tunelio projektas, tuometė Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD, dabar „Via Lietuva“) pradėjo pirkimą rangovui atrinkti, tačiau šią procedūrą sustabdė teismas dėl vieno iš ptencialių rangovų pretenzijų.

Tiltų statybos bendrovė „Tilsta“ pirkimą apskundė dėl to, kad pagal parengtą techninį darbo projektą negalėjo atlikti tikslių matavimų, mat projektas pateiktas PDF formatu, o ne specialiu projektuotojų naudojamu kompiuteriniu formatu.

LAKD nurodė, kad projektavimo metu neįgijo autorinių teisių, reikiamu formatu projekto neturi ir pateikti negali, o projekto užsakovė taip pat reikiamo formato neturėjo. Todėl pateikti kitokių projekto brėžinių nebuvo galimybės.

Teismas pripažino, kad pirkimo sąlygos dėl tokio projekto nėra aiškios, tai užprogramuoja šalių ginčus vykdant sutartį.

Teismas labiau vertino ne formatų skirtumus, o tai, kad nuo 2017 metų, kai projektas rengtas, jis nebeatitinka realios situacijos. Dėl to LAKD buvo įpareigota nutraukti pirkimą.

Savivaldybė tiktai žadėjo

Projekto įgyvendinimą stabdė ir Tarandės bendruomenės pretenzijos tunelį statyti arčiau gyvenvietės.

LAKD neįžvelgė prasmės įrengti dar vieną tunelį ir siūlė ties gyvenviete statyti pėsčiųjų viaduką.

Tada įsikišo Vilniaus miesto savivaldybė ir pareiškė, kad ketina domėtis sąlygomis dėl naujo tunelio projektavimo.

Anot tuomečio vicemero Tomo Gulbino, ilgainiui abu tuneliai būtų reikalingi, mat teritorija sparčiai plėtojama, bet iš pradžių pakaktų bent vieno.

Vieną tunelį nuo kito būtų skyrę vos 700 metrų. Savivaldybė žadėjo ir papildomą įvažiavimą į Tarandę iš Justiniškių pusės.

Nei vienas, nei kitas infrastruktūros projektas netgi nepradėtas įgyvendinti.

Lietus atskleidė milžinišką klaidą: tunelį pastatė, bet nuotekų vamzdžio taip ir neįkasė (2)