„2+1“ tipo magistralė, kurioje lenkimo juostos periodiškai keičiasi kas kelis kilometrus, – didžiausias „betonkės“ pokytis. Tokia magistralė Lietuvoje tėra Panevėžio aplinkkelis.
Taip įrengtos lenkimo juostos leidžia eismą valdyti tolygiau, mažina lėčiau važiuojančių automobilių keliamas spūstis ir didina bendrą kelio pralaidumą bei saugumą.
Be to, šiame kelyje įrengti dar niekur Lietuvoje nenaudoti specialūs atitvarai, kurie, įvykus avarijai ir prireikus nukreipti srautą kita eismo juosta, bus ištraukiami, o vėliau grąžinami į savo vietą.
D. Dundulis apie pasirengimą krizėms: trumpalaikės parduotuvių atsargos išsektų per kelias dienas
Rekonstravimo metu A14 kelias pasikeitė iš esmės. Nuo 21,5 iki 64,3 kilometro ruože įrengti nauji kelio pagrindai, nauja asfalto danga, įdiegtos modernios saugumo priemonės, gyvūnų perėjos, triukšmo užtvarai, patogesnė viešojo transporto infrastruktūra. Iš viso rekonstruotas 42,8 kilometro magistralės ruožas. Darbus numatoma užbaigti metų pabaigoje.
Neseniai kilo diskusijos dėl kelyje A14 įrengtų atitvarų – esą incidento atveju susidarytų automobilių spūstys, specialiosios tarnybos nepasiektų nelaimės vietos.
Susiję straipsniai
Iš tiesų rekonstruojamame kelyje numatyta įrengti 26 vietas, kuriose bus sumontuotos ištraukiamų atitvarų sistemos.
Atstumai tarp jų, priklausomai nuo konkretaus kelio ruožo ir infrastruktūros sprendinių, svyruoja nuo kelių šimtų metrų iki maždaug dviejų kilometrų.
Esant poreikiui jos sudarys galimybę atsakingoms tarnyboms, įvertinus konkrečią situaciją ir užtikrinus saugų eismo organizavimą, perskirstyti transporto srautus eismo įvykio ar kitos nenumatytos situacijos metu.
Taip išlaikoma pagrindinė 2+1 kelio saugumo funkcija – fiziškai atskirti priešingų krypčių transporto srautus, tačiau kartu sukuriama daugiau galimybių operatyviai valdyti eismą nenumatytomis aplinkybėmis.
Rinkosi iš trijų variantų
„2+1“ tipo magistralės dar neįprastos Lietuvoje. Bendrovės „Via Lietuva“ Projektų grupės vadovė Viktorija Petrėtienė tvirtino, kad nėra vieno universalaus sprendinio, tinkamo visiems keliams. Prieš priimant sprendimą ir pasirenkant rekonstrukcijos apimtį analizuojama daugybė aplinkybių ir sąlygų, kurių visuma ir lemia pasirinkimą.
Kelio iš Vilniaus į Uteną rekonstrukcijai buvo pasiūlyti trys variantai: įprastas „1+1“ kelias, „2+1“ eismo juostų modelis ir „2+2“ keturių juostų kelias, kuriam tinkamai funkcionuoti būtų prireikę ir jungiamųjų kelių.
V.Petrėtienė pasakojo, kad svarstant alternatyvas buvo aiškiai matyti, kad „2+1“ sprendimas geriausiai atitinka realius ir prognozuojamus srautus, eismo saugumo ir ekonominės logikos kriterijus. Šiame ruože „2+2“ kelias kainuotų 40–70 proc. brangiau ir tai užtruktų ne vienus metus dėl teritorijų planavimo ir žemės paėmimo procedūrų.
O „2+1“ sprendimas yra tik 30–50 proc. brangesnis už įprastą „1+1“ kelią, bet suteikia visiškai kitą saugumo ir pralaidumo lygį. Įvertinus dabartinius ir prognozuojamus srautus ši alternatyva yra optimali – leidžia greičiau sukurti modernesnį, saugesnį ir patogesnį magistralinį kelią vienoje svarbiausių šalies transporto ašių.
Buvo atlikta 20 metų transporto srautų prognozė. Intensyviausioje vietoje prognozuojamas srautas 2042 metais sieks apie 11,5 tūkst. transporto priemonių per parą, o „2+1“ tipo magistralės pralaidumas – iki 18 tūkst. transporto priemonių per parą. Tai reiškia, kad kelias turės aiškų rezervą ateities augimui.
Be to, keturių juostų kelias reikštų visiškai kitą projekto mastą: reikėtų gerokai praplatinti sankasą, rengti teritorijų planavimo dokumentus, vykdyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. Tai yra itin ilgas – preliminariai dar bent 4–5 metus trunkantis – procesas. Tokiu atveju šio kelio rekonstravimo būtų tekę laukti gerokai ilgiau.
Saugo metaliniai atitvarai
Iki kelio A14 rekonstrukcijos nuo 2018 metų ruože nuo 21 iki 64 kilometro įvyko 11 priešpriešinių susidūrimų, per juos buvo sužeista 20 ir žuvo 8 žmonės. Būtent tokio tipo eismo įvykiai yra vieni pavojingiausių ir dažniausiai mirtinų.
Įdiegus „2+1“ sprendimą su fiziniais atitvarais rizika visiškai dingsta. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse – Švedijoje, Norvegijoje ir Suomijoje – keliuose atsiradus „2+1“ sprendimams mirtinų avarijų skaičius sumažėjo net 50–60 proc.
Tai liudija ir Panevėžio aplinkkelio statistika. Prieš 7 metus jam tapus „2+1“ keliu užfiksuoti tik penki eismo įvykiai.
A14 kelyje įdiegta itin daug saugumo sprendinių, kad kelias būtų patogus ir vairuotojams, ir aplinkiniams gyventojams, ir gyvūnams. Laukinių gyvūnų migracijai įrengtos penkios požeminės perėjos, o visą kelią saugos apie 90 kilometrų apsauginės tinklo tvoros. Tai labai svarbu vietovėse, kuriose dažnai vyksta gyvūnų migracija.
Pačiame kelyje įrengta beveik 96 kilometrai metalinių atitvarų, kurie saugo nuo susidūrimų, o prie gyvenviečių – 1,6 kilometro triukšmo užtvarų, kad sumažėtų transporto keliamas triukšmas. Pagalvota ir apie viešojo transporto keleivius: magistralėje sutvarkyta 20 stotelių su laukimo paviljonais. Numatyta ir poilsio aikštelė – vieta, kur vairuotojai ir keleiviai galės sustoti, pailsėti.
Vietų sustoti nepritrūks
Vis dėlto vairuotojai pastebėjo, kad vietomis magistralėje nelieka kelkraščio avariniam sustojimui.
„Suprantama, kad sugedus automobiliui ar įvykus eismo įvykiui eismas kelyje gali sulėtėti ir sukelti nepatogumų. Tačiau tokių situacijų pasitaiko bet kuriame kelyje, net ir automagistralėse su dviem juostomis kiekviena kryptimi. Gedimai ar eismo įvykiai nėra kasdieniai įvykiai, tačiau projektuojant yra vertinamos įvairios aplinkybės, numatomos jų suvaldymo priemonės. Taip yra ir šiame kelyje, kur dėmesys skirtas ne tik pakankamam kelio pločiui, bet ir papildomoms priemonėms“, – kalbėjo V.Petrėtienė.
Beje, vienos eismo juostos kelio ruožas kas du kilometrus kaitaliojasi su dviem eismo juostomis, o kas kilometrą tokiuose ruožuose kelkraščiuose įrengtos automobilių sustojimo vietos. Rekonstruojamuose ruožuose numatyta net 20 avarinio sustojimo įlankų – specialių vietų, skirtų saugiai sustoti sugedus transporto priemonei ar netikėto įvykio metu.




