Tačiau nežinojimas – prastas pasiteisinimas, jei jus pasiekia baudos, greičio radarų nuotraukos, draudimo bendrovių reikalavimai ar pranešimas apie avariją.
Susiruošęs parduoti ar pirkti automobilį, dažnas neturi reikiamų įgūdžių, kaip visa tai padaryti tinkamai. Bet specialistai įspėja, kad deramai neįforminus parduodamos ar perkamos transporto priemonės, nemalonumai – garantuoti.
Skubėjo parduoti
Savaitraščio „Šiauliai plius“ redakcijai parašė šiaulietė Janina, kuri pasakojo, kaip per savo neapsižiūrėjimą ir per didelį pasitikėjimą žmonėmis, kurį laiką nebegalėjo ramiai miegoti.
Moteris prisimena, kad prieš maždaug porą mėnesių jos šeima nusprendė parduoti vyro vardu registruotą šeimos automobilį. Apsisprendę įdėjo skelbimą. Po kelių dienų atsirado pirkėjas, ir atsirado kaip tik tuomet, kai vyras buvo išvykęs į komandiruotę.
„Bijodama prarasti pirkėją, su juo nieko nelaukdama pasirašiau pirkimo-pardavimo sutartį, į kurią įrašiau pirkėjo kontaktinius duomenis, parašėme sumą, kurią aš pasiimu už automobilį.
Kad man būtų ramiau, paprašiau jo savo ranka įrašyti, kad pretenzijų dėl mašinos būklės jis neturi ir sutinka „Regitroje“ viską baigti įforminti po dviejų dienų, kai tik grįš mano vyras“, – rašo Janina.
Tačiau, pasak šiaulietės, pirkėjai nebepaskambino, tad iš komandiruotės grįžęs jos vyras mašiną išregistravo.
Greičiausiai ši automobilių prekyboje neretai pasitaikanti istorija taip ir būtų pasibaigusi. Tačiau po mėnesio šeima gavo automobilio draudimo kompanijos laišką, kad turi sumokėti apie 19 tūkst. litų.
Pasirodo, tą patį vakarą parduoto automobilio pirkėjo sūnus su nupirkta mašina padarė avariją ir apgadino net tris šalikelėje stovėjusias mašinas. Aiškintis ir įrodinėti savo tiesą, žinoma, teko Janinos šeimai.
Perduoti – tik išregistravus
Situacija tapo paini dėl civilinės atsakomybės draudimo sutarčių diferencijavimo – kadangi automobilio pardavėjai buvo vyresni žmonės, jų pirktas draudimo polisas pilnai galiojo tik daugiau nei dešimties metų vairavimo stažą turinčiam asmeniui, o avariją padaręs vaikinukas buvo vos sulaukęs pilnametystės.
Todėl draudimas dengė tik pusę padarytų nuostolių. Likusią dalį turėjo atlyginti automobilio savininkas.
Nebuvo aišku, kas atsakingas už padarytus nuostolius, juolab ir automobilio savininkas neaiškus – naujasis pirkėjas, susimokėjęs už įsigytą transporto priemonę pinigus, bet jos dar neįregistravęs savo vardu, ar senasis savininkas, kuris eismo įvykio metu dar nebuvo išregistravęs automobilio.
O ir pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo sąlygos abejotinos, nes ją pasirašė ne tikrasis transporto priemonės valdytojas, o jo žmona. Tad ką daryti, kad pirktas ar parduotas automobilis netaptų galvos skausmu?
„Regitros“ viešųjų ryšių specialistė Laimutė Užupė sako, kad pardavus transporto priemonę, ją reikėtų iš karto perregistruoti „Regitros“ el. paslaugų portale arba „Regitros“ padalinyje. Kita nedovanotina klaida, jeigu tinkamai nesutvarkius visų dokumentų, transporto priemonė perduodama naujam valdytojui.
„Transporto priemonę pirkėjui reikėtų perduoti tik po to, kai ji bus perregistruota pirkėjo vardu“, – įspėja L.Užupė.
„Regitros“ atstovė sako, kad automobilio pardavėjai taip pat privalo nepamiršti, jeigu pirkimo-pardavimo sandoris neįforminamas tinkama rašytine sutartimi, transporto priemonės savininkas ir toliau lieka atsakingas už reikalavimų, susijusių su jos eksploatavimu, vykdymą.
Žinoma, neturėdamas tinkamai surašytos pirkimo-pardavimo sutarties, ankstesnis automobilio savininkas neša atsakomybę ir už su tokia transporto priemone padaromus nusikaltimus ar administracinės teisės pažeidimus.
Jei dar atrodo mažai nemalonumų, vertėtų prisiminti, kad minėtu atveju pirkėjas praranda galimybę pareikšti pretenzijas pardavėjui, jei vėliau paaiškėja, kad įsigyta transporto priemonė, tarkime, yra vogta ar techniškai netvarkinga.
„Be abejo, transporto priemonės savininkas turi teisę įrodinėti, kad įvykus eismo įvykiui, automobilis jau buvo parduotas. Tačiau norint išvengti su teismais susijusių rūpesčių, tiek pardavėjui, tiek pirkėjui reikėtų nedelsiant kreiptis dėl transporto priemonės perregistravimo naujojo savininko vardu“, – tvirtino pašnekovė.
Užmiršimas nuo kaltės neatleidžia
Kuo toliau į prekybos džiungles, tuo daugiau pavojų. Draudimo specialistai įspėja, kad pardavus automobilį ir jį tinkamai įregistravus ar išregistravus „Regitroje“, nereikėtų galvoti, kad jau viskas padaryta tinkamai.
Pasak draudikų, žmonės neretai pamiršta tokią „smulkmeną“, kaip privalomas vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas.
„Pastebime atvejų, kai parduodami automobilius, vairuotojai pirkėjui perduoda ir savo vardu išrašytus privalomojo vairuotojų draudimo ir registravimo liudijimus. Naujajam savininkui sukėlus eismo įvykį ar kitaip pažeidus Kelių eismo taisykles, atsakomybė užgula buvusių savininkų pečius“, – sako „PZU Lietuva“ Komunikacijos vadovė Jovita Aukštuolytė Minderienė.
Jai pritaria ir „Lietuvos draudimo“ atstovė ryšiams su visuomene Ingrida Žaltauskaitė. Specialistė sako, kad teisiškai už draudimo sutarties punktų nesilaikymą atsakingas tas, kurio vardu ir sudaryta sutartis.
Tačiau, I.Žaltauskaitės pastebėjimu, dažniausiai žmonės tai pamiršta ir draudimo sutartį „padovanoja“ naujajam automobilio savininkui.
Atsakomybė už kito veiksmus?
„Bėdų kyla tuomet, kai automobilio pardavėjas tiesiog perduoda automobilio registracijos liudijimą pirkėjui, o šis perregistruoja automobilį savo vardu, bet neapsidraudžia privalomuoju vairuotojo draudimu“, – dažniausias automobilių pardavėjų klaidas vardija J.Aukštuolytė-Minderienė.
Blogiausia, jos teigimu, jeigu savininkas parduoda savo transporto priemonę ir neperregistruoja nei automobilio, nei draudimo. Taip automobilis neretai apdraudžiamas buvusio savininko vardu. „Atsitikus nelaimei, buvusiam automobilio savininkui neretai tenka nueiti kryžiaus kelią, kad įrodytų savo nekaltumą.
Tokiu atveju, naujojo automobilio savininko sukelti įvykiai bei kiti Kelių eismo taisyklių pažeidimai patenka buvusio savininko sąskaiton ir mažina jo drausmingumo kategoriją“, – sako specialistė.
Ji taip pat priduria, kad drausmingumas yra vienas svarbiausių kriterijų skaičiuojant draudimo įmoką, tad tokiais atvejais ji būna pastebimai išaugusi. Apie pasikeitusią drausmingumo kategoriją vairuotojas sužino atėjęs apsidrausti.
Draudikai pastebi, kad viso to galima išvengti, nes paprasčiausia yra nutraukti parduodamo automobilio draudimo sutartį. Likusią draudimo įmokos dalį galima sugrąžinti arba perkelti kitoms draudimo sutartims apmokėti.
Sutartis - ne smulkmena
Parduodantiems savo automobilį nederėtų pamiršti ir dar vieno niuanso – pirkimo-pardavimo sutarties kopijos. Nors tai atrodo tokia nereikšminga smulkmena, vis dėlto tam tikrose situacijoje ši sutartis gali būti itin svarbus dokumentas.
„Praėjusiais metais pardaviau savo automobilį. Viską susitvarkiau tinkamai, tad buvau ramus, kad jokių problemų niekada nebus. Tačiau tvarkant asmeninius finansinius reikalus, teko dokumentais pagrįsti, už kiek prieš kelerius metus buvau pirkęs paskutinį savo parduotą automobilį.
Apverčiau visus namus aukštyn kojom, tačiau pirkimo-pardavimo sutarties neradau. Keisčiausia, kad radau net prieš dešimt metų parduotų automobilių sutartis, tačiau pirkimo – nė vienos“, – pasakoja šiaulietis Donatas.
Praradęs viltį, vyriškis kreipėsi į „Regitrą“. Ten jam paaiškino, kad tokios sutarties jis ir negali turėti, nebent turėjo pasidaręs kopiją.
Pasirodo, dėl reikalavimų, nustatytų Vidaus reikalų ministro patvirtintose Motorinių transporto priemonių ir priekabų registravimo taisyklėse, tokios sutartys yra paimamos iš transporto priemonę parduodančio asmens. Jos niekur nedingsta – lieka „Regitros“ filialuose. Žinoma, norint gauti tokios sutarties kopiją – teks mokėti beveik 10 litų.
„Ši kaina susijusi su sąnaudomis, kurios susidaro atliekant paiešką Kelių transporto priemonių registre ar jo archyve. Todėl parduodant ar įsigyjant transporto priemonę, patartina sudaryti daugiau pirkimo-pardavimo sutarties egzempliorių, kad, jų prireikus, netektų kreiptis į archyvus“, – sako „Regitros“ viešųjų ryšių specialistė L.Užupė.
