Susidūrėte su briedžiu. Kas atlygins nuostolius?

Po susidūrimo su stirna ar briedžiu įveikus šoką ir išgyvenus sunkias emocijas dėl sužeisto gyvūno kyla klausimas – o kas bus toliau? Kas atlygins už sudaužytą automobilį?

Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Jun 9, 2014, 12:58 PM, atnaujinta Feb 13, 2018, 1:22 AM

Pastaruoju metu avarijų su laukiniais gyvūnais padaugėjo ne tik užmiestyje, bet ir miestuose.

Nedideliu greičiu susidūrus su briedžiu ar stirna paprastai žmonės atsiperka išgąsčiu, bet automobilis lieka stipriai sudaužytas.

Apsidraudusiems kasko žalą atlygina draudimo bendrovė, bet ką daryti tokio draudimo neturintiems? Pataria šeimosadvokatas.lt teisininkė Justina Budnikaitė.

Įstatymuose apie tokią žalą nekalbama

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nurodyta, kad laukinių žvėrių padaryta žala turi būti atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.

Žalos atlyginimas miško ir vandens telkinių savininkams, valdytojams ir naudotojams nustatytas Laukinės gyvūnijos įstatyme; laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams – Medžioklės įstatyme.

Tačiau kaip turėtų būti atlyginama žala, kilusi laukiniam žvėriui išbėgus į kelią, kuris priklauso valstybei nuosavybės teise, ir susidūrus su šiuo keliu važiuojančiu automobiliu nustatyta nėra.

Tokio įstatymo, tiesiogiai nustatančio, kad atlyginama laukinio žvėries padaryta žala ir būtų nurodytas subjektas, kuris turi atlyginti žalą, kilusią laukiniam gyvūnui susidūrus su automobiliu, Lietuvos teisėje nėra.

Bet Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tai, jog nėra įstatymo, nustatančio laukinio žvėries padarytos žalos atlyginimo tvarką, nepaneigia asmens konstitucinės teisės gauti žalos atlyginimą.

Gyvūnai priklauso valstybei

Pagal Laukinės gyvūnijos įstatymą, laisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai nuosavybės teise priklauso valstybei.

Todėl laisvėje esančių laukinių žvėrių, tarp jų ir briedžių, savininkė yra laikoma valstybė. Taigi valstybei, kaip laukinės gyvūnijos savininkei, gali kilti pareiga atlyginti laukinio gyvūno padarytą žalą, bet tik tokiu atveju, jeigu tokia pareiga įtvirtinta įstatyme.

Valstybei nuosavybės teise priklausančių gyvūnų eismo įvykių metu padaryta žala atlyginama, jeigu įrodomi neteisėti valstybės veiksmai ar neveikimas, kaltė bei priežastinis ryšys ir jeigu žala atsirado ne dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens veiksmų arba kitų Civiliniame kodekse nurodytų priežasčių.

Neteisėtus valstybės veiksmus, žalos faktą ir dydį, priežastinį ryšį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, tačiau kaltė yra preziumuojama, todėl jos nukentėjusiam asmeniui įrodinėti nereikia.

Valstybė ne visuomet atsakinga

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad valstybė turi tik ribotas galimybes valdyti laukinius gyvūnus, todėl į tai turi būti atsižvelgiama sprendžiant valstybės atsakomybės klausimą.

Todėl negalima reikalauti, kad valstybė garantuotų absoliučią apsaugą nuo jų sukeliamų eismo įvykių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nustatė, jog tam, kad būtų konstatuota valstybės, kaip laukinių gyvūnų savininkės, pareiga pastatyti įspėjamuosius kelio ženklus ar taikyti technines gyvūnus atbaidančias priemones laukinių gyvūnų daromai žalai išvengti, turi būti nustatyta objektyviai privaloma tokių priemonių panaudojimo būtinybė.

Ji turi būti nulemta konkrečios informacijos apie eismo įvykius būtent toje kelio atkarpoje, kurioje įvyko eismo įvykis, jų intensyvumą, priežastis, atsižvelgiant ir įvertinant šio kelio ruožo ir aplinkinių kelių bendrą situaciją.

Vienintelis kelias – kreiptis į teismą

Todėl, pavyzdžiui, valstybei pareiga statyti kelio ženklą ,,Laukiniai gyvūnai“ yra tuomet, kai nustatoma didelė gyvūnų migracijos per kelią tikimybė, patvirtinta objektyviais duomenimis apie konkretaus kelio ruožo išskirtinumą – laukinių gyvūnų sukeltų avarijų intensyvumą.

Asmuo, kuris važiuodamas valstybiniu keliu susidūrė su prieš jį išbėgusiu briedžiu, ir patyrė žalos, turėtų kreiptis į draudimo bendrovę (jeigu apsidraudęs Kasko draudimu).

Tuo tarpu neapsidraudus Kasko draudimu būtų galima kreiptis į teismą pareiškiant ieškinį prieš Lietuvos Respublikos valstybę. Ieškinio pavyzdinę formą galite rasti čia.

Sekite Lrytas.lt Auto naujienas Facebook'e.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.