Priežastys, dėl kurių taikoma tokia griežta sankcija, yra trys: neatlikta transporto priemonės arba jos priekabos privalomoji techninė apžiūra, ji neapdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesumokėti su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susiję mokesčiai.
Per 90 dienų nepašalinus šių priežasčių, transporto registre atsiranda atitinkamas įrašas, apie įsigaliojusį draudimą, automobilis išregistruojama, o valstybinio registracijos numerio ženklai pripažįstami negaliojančiais ir privalo būti nedelsiant grąžinti „Regitrai“.
Lietuvos vežėjai, kurių transportas dirba užsienio rinkose, būgštauja dėl šios tvarkos patirsiantys didelių nuostolių.
„Auksinė“ TA kaina
Vien per pirmąją naujos tvarkos taikymo savaitę sankcijos buvo pritaikytos 913 tūkst. įvairaus „kalibro“ motociklų, lengvųjų ir krovininių automobilių, priekabų bei puspriekabių.
„Tiksliai pasakyti, kokį skaičių vilkikų ši tvarka jau palietė ar palies pačiu artimiausiu, kol kas negalėčiau pasakyti, bet faktas, kad vien vežėjų įmonių – „Linavos“ narių mašinų, metų metais negrįžtančių į Lietuvą yra gali būti tarp 1000 ir 2000.
Lig šiol tokie vilkikai, pagal ilgalaikius kontraktus gabenantys krovinius kur nors, tarkim, tarp Ispanijos ir Didžiosios Britanijos, techninę apžiūrą atlikdavo vakarų šalyse. To visiškai pakakdavo eismo priežiūros pareigūnams.
Tačiau dabar neturėdamas galiojančio lietuviško TA talono, sunkvežimis praras leidimą dalyvauti eisme ir taps nelegalu net turėdamas vokišką TA dokumentą“, – susidariusią situaciją komentavo „Linavos“ sekretorius transporto politikai bei informacijai Gintautas Ramaslauskas.
Norėdami išvengti problemų, vežėjai privalo vien dėl techninės apžiūros keliauti į Lietuvą. Toks žygis, priklausomai nuo šalies, kurioje daugiausiai dirba mūsiškiai transportininkai, gali „suvalgyti“ visą darbo savaitę.
Turint galvoje, kad efektyviai į darbus „įkinkytas“ vilkikas paprastai per parą uždirba 100-200 eurų, tokia kelionė vežėjams smogia tūkstantiniais nuostoliais. Jei dėl specialaus vizito į Lietuvą kyla grėsmė ilgalaikių įsipareigojimų klientams vykdymui – reikalai dar prastesni.
Ignoruoti naujosios tvarkos neįmanoma, transporto registras yra prieinamas visų Europos šalių eismo priežiūros pareigūnams.
Jei šie kur nors, pvz. Italijoje, dokumentų patikrai sustabdę vilkiką lietuviškais numeriais įves jo numerius į registracijos duomenų bazės paiešką ir pamatys įrašą „SUSPENDED“ – kelionė neabejotinai baigsis, o atsakomybė paprastai pirmiausia tenka transporto priemonės vairuotojui.
Kokios sankcijos galėtų būti pritaikytos, kol kas galima tiks spėlioti, nes precedentų, kai dėl šios priežasties buvo stabdomas leidimas dalyvauti eisme, lig šiol nebuvo. Teoriškai vilkikas turėtų būti transportuojamas namo arba uždaromas į saugojimo aikštelę, kol šeimininkas nesusitvarkys dokumentų.
Siūlomas vokiškas receptas
Atidžiau įsigilinti į šią situaciją vežėjai ragino nuo šių metų pradžios ir ne kartą raštais atakavo atsakingas ministerijas, tačiau jokios racionalios išeities taip ir nebuvo rasta. G.Ramaslauskas mano, kad pakaktų Lietuvai pripažinti ES šalių techninės patikros įmonių dokumentus ir problema būtų išspręsta.
„Mes siūlome technines apžiūras leisti vykdyti užsienio šalyse. Transporto priemonės savininkas tokiu atveju pateiktų Lietuvos institucijoms visus reikalingus dokumentus: techninės būklės patikrinimo sertifikatą, dokumentus patvirtinančiu atitinkamų mokesčių Lietuvoje sumokėjimą ir galiojantį transporto priemonės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą.
Ši informacija būtų kaupiama Centralizuotoje techninės apžiūros duomenų bazėje. Galbūt pradėti bendradarbiauti būtų galima su Vokietija, nes būtent pagal kurios TUV pavyzdį buvo sukurta lietuviška TA sistema.
Skirtumas tik tas, kad vokiški reikalavimai transporto priemonėms šiek tiek griežtesni. T. y. bent jau teoriškai niekas tam prieštarauti neturėtų – vokiečiai tiesiog sulauktų papildomų klientų ir gautų daugiau pajamų. Be to, toks susitarimas galėtų būti vienašališkas – lietuviška techninė apžiūra vokiškoms mašinos negaliotų“, – svarstė G.Ramaslauskas.
Verslininkai gudrauja
Tuo tarpu technines ekspertizes atliekančios bendrovės „Transporto studijos“ direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vėlavičius akcentuoja kitus dalykus. Jo teigimu, vakarų šalių rinkose dirbantys vežėjai gudrauja, norėdami išsisukdami nuo techninės apžiūros.
„Jei transportininkai iš tiesų dirba vien tik užsienio rinkose, jie turėtų „žaisti“ pagal tenykščių šalių taisykles. Akivaizdu, kad to daryti nenorima dėl tam tikrų ekonominių išskaičiavimų. Vežėjai renkasi lietuviškas taisykles ir čia pat sako, kad nenori jų laikytis. Sutikite, kad tai nėra sąžininga“, – svarstė R.Vėlavičius.
Kalbėdamas apie problemas, susijusias su technine apžiūra, pašnekovas atkreipė dėmesį, kad šiuo metu niekas negali nei patvirtinti, nei paneigti vežėjų teiginių, esą jie atlieka techninę apžiūrą atitinkamose vakarų šalių centruose. Tačiau mūsų žiniomis daugeliu atvejų tiesiog užsakomos techninės būklės patikros paslaugos, o ne visavertė techninė apžiūra. Išsiaiškinti, kaip yra iš tiesų, šiuo metu nėra galimybių.
„Tvirtindami, kad lietuviškų transporto priemonių TA atliekama vakarų šalyse ir kad ten išduoti dokumentai tenkina tvarką keliuose prižiūrinčius pareigūnus, vežėjai pasako ne visą tiesą. Visų pirma dokumentų, kuriuos privalo su savimi užsienyje turėti automobilio vairuotojas, sąraše nėra nė žodžio apie techninę apžiūrą.
T. y. šito niekas niekada netikrina, nes kol nėra unifikuotos TA procedūros ir tai patvirtinančio dokumento, nei vokietis, nei prancūzas negali pasakyti, ar jam rodomas kažko nesuprantama kalba primargintas popiergalis iš tiesų yra oficialus dokumentas ar klastotė.
Dėl šios priežasties techninės būklės priežiūra palikta spręsti kiekvienai valstybei taip, kaip ji mano esant geriausia, nes būtent jos prisiima atsakomybę. Kad tai nėra formalumas liudija į Lietuvą atkeliaujančios pretenzijos dėl eismo įvykių metu atsiradusių nuostolių. Draudikų biuras kasmet iš visų mūsų surinktų pinigų išmoka apie 20 mln. litų už „lietuviškų“ mašinų su padarytas žalas“, – pastebėjo vienas „Transporto studijos“ vadovų.
R.Vėlavičius atkreipė dėmesį ir į tai, kad net gerai organizuotos vežėjų struktūros tiksliai nežino kiek krovininių transporto priemonių lietuviškais numeriais važinėja užsienyje: vieni kalba apie 1000, kiti – apie 2000, todėl realiai sunku pasakyti, kokio dydžio tai problema. Pašnekovas teigė, kad apie visus šiuos dalykus kalbama jau keletą mėnesių, tačiau vieningos aiškios vizijos, kaip elgtis geriausia, kol kas nėra.
Sprendimas tik 2018-aisiais?
Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento Saugaus eismo skyriaus vyriausiasis specialistas Dmitrijus Bialas, komentuodamas situaciją pastebėjo, kad techninių apžiūrų unifikavimui visose Europos Bendrijos šalyse daug dėmesio buvo skiriama Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu.
„2013-ųjų antrą pusmetį buvo svarstomas vadinamasis Tinkamumo važinėti keliais paketas. T. y. direktyvos dėl periodinių techninių apžiūrų, dėl techninių patikrų keliuose ir dėl transporto priemonių registracijos. Visas šis dokumentų paketas buvo sėkmingai baigtas redaguoti, tačiau naujoji direktyva 2014/45/ES dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų periodinės techninės apžiūros įsigalioja tik 2018-ųjų gegužę. T. y. tik tada atsiras vieninga duomenų bazė, o privalomosios techninės apžiūros pažymos pripažįstamos visoje ES“, – sakė D.Bialas.
Kol kas pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas duomenys apie transporto priemonių ir priekabų privalomąją techninę apžiūrą yra kaupiami ir saugomi Centralizuotojoje techninės apžiūros duomenų bazėje (CTADB). Į ją įtraukti informaciją apie užsienyje atliktą techninės būklės patikrinimą negalima, nes tam nėra jokio teisinio pagrindo.
Klausiami, kaip turėtų elgtis tolimųjų reisų vairuotojai, jei jų vilkikams bus sustabdytas leidimas dalyvauti eisme, pašnekovai pasakyti negalėjo. Tokių situacijų kol kas nebuvo ir kaip elgsis skirtingų šalių pareigūnai galima tik spėlioti.
Kolegos Lenkijoje pasufleravo, kad eismo priežiūros pareigūnams užfiksavus leidimo dalyvauti eisme neturinčią, tačiau važiuojančią viešaisiais keliais, transporto priemonę jos vairuotojui skiriama bauda. Priklausomai nuo aplinkybių, mažiausia sankcija yra 50 zlotų.
Pareigūnai gali sulaikyti ir pačią transporto priemonę. Tokiu atveju vairuotojui išduodama pažyma, kurioje nurodomos sulaikymo priežastys.
Jeigu apžiūrėjus vilkiką ir puspriekabę pasirodo, kad techninių defektų nėra arba jie nekelia grėsmės eismo saugumui, policijos pareigūnas gali pratęsti transporto priemonės leidimą dalyvauti eisme ne ilgiau kaip septynioms dienoms, nurodant naudojimo sąlygas pažymoje, pavyzdžiui nuvykti iki automobilių stovėjimo aikštelės arba garažo.
Jei transporto priemonė kelia pavojų kelių eismo saugumui ir aplinkos apsaugai, kelionės tęsti neleidžiama, o vilkikas sulaikomas.
