Penkis dešimtmečius visiškai pamiršti ir apleisti stovėjo kolekciniai visų svarbiausių istorijoje markių modeliai, pradedant automobilizmo aušra ir baigiant aštuntuoju dešimtmečiu.
Pagaliau ištraukti iš grubios konstrukcijos laikinų prieglaudų ir įvairių ūkinių pastatų šie automobiliai bus parduoti vasario 6 dieną Paryžiuje vyksiančiame aukcione.
Brangiausio automobilio vertė - 12 mln. eurų Ryškiausias šioje įspūdingoje kolekcijoje automobilis - po įspūdinga krūva žurnalų paslėptas „Ferrari 250 GT SWB California Spider“.
Tai yra vienas iš 37 modelių pagamintų su uždengtais žibintais.
Pirmasis jo savininkas Gerardas Blainas, automobilį vėliau pardavė kolegai aktoriui Alainui Delonui, o galiausiai jis atsidūrė Rogerio Baillono garaže. Šio elegantiško kabrioleto vertė siekia nuo 9,5 iki 12 mln. eurų. „Artcurial“ aukciono automobilių skyriaus specialistų Mattieus Lamoure'o ir Prierro Novikoffo surastoje slėptuvėje neapsaugoti nuo aplinkos poveikio stovėjo „Bugatti“, „Hispano-Suiza“, „Talbot-Lago“, „Panhard-Levassor“, „Maserati“, „Ferrari“, „Delahaye“, „Delage“ ir kitų nemažiau egzotiškų markių automobiliai.
Norėjo įkurti muziejų
Daugelio iš jų kėbulus pagal individualius užsakymus pagamino garsūs šios srities dirbtuvės tokios kaip „Million-Guiet“, „Chapron and Saoutchik“.
Čia buvo slepiami net keletas „Talbot Lago T26“ modelių, įskaitant itin retą „Grand Sport Aerodynamique“ ir ekstravagantiškąjį „Cabriolet“, kuris kadaise priklausė Egipto karaliui Farukui.
Aukciono specialistai čia taip pat rado puikiai išlaikytą vieną iš trijų „Maserati A6G Gan Sport“, kuriam kėbulą pagamino „Frua“. Numanoma šio automobilio vertė siekia maždaug 1 mln. eurų.
Visą kolekciją R. Baillonas surinko šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Jis buvo transporto kompanijos, kuri savo veiklą vykdė visoje vakarų Prancūzijoje, savininkas.
Kaip tikras automobilių entuziastas Paryžiaus automobilių parodoje jis netgi demonstravo savo paties sukonstruotą rodsterį.
R.Baillono svajonė buvo išsaugoti prieškarinių automobilių istorinį paveldą ir demonstruoti juos muziejaus patalpose. Aštuntajame dešimtmetyje verslas pašlijo prancūzui taip ir nespėjus įgyvendinti savo svajonės.
Jis buvo priverstas parduoti maždaug 50 automobilių, o nuo to laiko likusi kolekcijos dalis nepajudėjo iš vietos.
