Natūralu, kad reaguodami į augančią visureigių paklausą automobilių gamintojai verčiasi per galvą stengdamiesi pasiūlyti kuo daugiau segmentų atitinkančių modelių.
Europiečiai šiuo metu perka viską: pradedant mažyčiais B segmento krosoveriais ir baigiant didžiuliais prabangiais visureigiais.
Atrodytų, „Ford“ padėtis šioje situacijoje turėtų būti itin dėkinga. Amerikiečių koncernas turi didžiulę patirtį padidinto pravažumo modelių gamyboje gali pasiūlyti pirkėjams viską, ko širdis trokšta.
Vertėsi su tuo, ką turi
Tačiau tiesa tokia, kad europiečiams ilgą laiką buvo prieinamas vienintelis šio gamintojo padidinto pravažumo modelis „Kuga“.
Greta jo galime įtraukti pikapą „Ranger“, tačiau šis modelis mūsų žemyno rinkose debiutavo tik 2011 metais, o be to ilgą laiką buvo laikomas daugiau komercinės paskirties modeliu, nei asmeniniu automobiliu.
Visai neseniai debiutavęs mažasis „EcoSport“ padėjo „Ford“ užpildyti modelių gamoje susidariusį vakuumą, tačiau kompanijos atstovybės reikalavo ir dar vien – didesnio ir komfortiškesnio visureigio.
Apie specialiai europiečiams skirto naujo modelio ruošimą negalėjo būti nė kalbos. „Ford“ pamažu stojasi ant kojų, tačiau švaistytis milijardais dolerių (ar eurų), kurių būtų prireikę visureigio parengimui ir masinės gamybos pradžiai, koncernas kol kas negali.
Teko girebtis atsarginio plano, imti vieną iš turimų modelių ir paruošti jį Europai. Tokiu šį kartą tapo visureigis „Edge“. JAV rinkoje pirma šio automobilio karta debiutavo dar 2006 metais, o praėjus beveik dešimtmečiui galiausiai jo sulaukėme ir mes.
Pristatymas daugumai Europos rinkų gegužės pabaigoje įvyko Miunchene. Tris savaites „Ford“ darbuotojai, tarp kurių buvo ir koncerno būstinėje Detroite dirbančių specialistų, žiniasklaidos atstovams dėstė, kaip šis modelis padės jiems pritraukti naujus klientus.
Ambicingas pareiškimas
Pažintį su automobiliu vertėtų pradėti nuo didžiausią nuostabą lietuvių žurnalistams sukėlusio fakto. „Ford“ atstovai tikina, kad pagrindiniai naujojo „Edge“ konkurentai Europoje bus tokie modeliai kaip „Volvo XC60“, „Audi Q5“ ir „BMW X5“.
Šis ambicingas pareiškimas leidžia suprasti, kad koncerno valdymas pastaraisiais metais vėl tapo labiau centralizuotas.
Europietiškojo „Ford“ padalinio specialistai turėtų žinoti, kad pirkėjai Senajame žemyne į vieną kategorija greta prabangių automobilių gamintojų modelių neįtrauktų jų produkcijos.
Amerikietišką vertinimo mastelį taip pat išduoda greta vidutinio dydžio visureigių atsiradęs BMW X5.
Mūsuose tai yra didelis visureigis, tačiau verta prisiminti, kad JAV automobilių gabaritai vis dar yra kiek kitokie, todėl beveik 14 centimetrų kėbulo ilgio skirtumas tarp šio modelio ir „Audi Q5“ ten laikomas nereikšmingu.
Verta paminėti, kad Lietuvoje pigiausias bazinės komplektacijos „Edge“ kainuoja 43,100 eurų, o modeliai, kurie mūsų rinkoje taps realiais konkurentais – techniškai identiški dvyniai „Hyundai Santa Fe“ ir „Kia Sorento“ kainuojantys po 40 tūkst. eurų kiekvienas.
Kitoks, vadinasi – įdomus
Kalbant apie „Edge“ amerikietiškus bruožus, verta pastebėti, kad jie suteikia visureigiui ir savotiško žavesio. Natūralu, kad labiausiai tai pastebima žvelgiant į automobilio dizainą.
Didžiulės radiatoriaus grotelės, aukštai įrengti priekiniai žibintai, daug aštrių briaunų daro visureigio dizainą griežtesnį nei daugumos europietiškų modelių. Toks stilius ir Vokietijos didmiesčio apylinkių keliuose atrodo neįprastas bei šviežias.
Viduje viskas atrodo tvarkingai ir nors „Edge“ trūksta europiečiams būdingo rafinuotumo, medžiagų ir surinkimo kokybė nenuvilia.
Prietaisų išdėstymas patogu, vienintelę pastabą galima pasakyti dėl modelyje su mechanine greičių dėžė pernelyg į dešinę pastumtų pedalų. Sankabą ne kartą teko spausti tik puse pėdos, mat pedalo koja ieškojo kitur.
Akivaizdus didelio visureigio privalumas yra erdvus salonas. „Edge“ šiuo atžvilgiu neatsilieka nuo konkurentų. Prabangiausia vieta, kai įprasta, yra priekyje sėdinčio keleivio. Atsistūmę sėdynę iki galo turėsite sočiai erdvės bet kokio ilgio kojoms.
Dar vienas komplimentų vertas ameritietišką kilmę išduodantis visureigio bruožas yra puiki garso izoliacija. Skriejant greičio ribojimo neturinčiu vokišku greitkelio 160 km/val. salone nebuvo jokio triukšmo.
Europiečiams – tik dyzeliai
Europos rinkoje bus siūlomi tik du dyzeliniai 2,0 litrų varikliai. Pigiausi bazinės komplektacijos modeliai gaus 180 AG galios versiją su mechanine šešių laipsnių pavarų dėže, o primokėjus 2,7 tūkst. eurų bus galima rinktis ir 210 AG galios modifikaciją su automatine šešių laipsnių transmisija.
Abu varikliai užtiktina pakankamai gerą dinamiką. Degalų sąnaudos, atsižvelgiant į didoką beveik dvi tonas siekiančią automobilio masę, kaip pasakytų tūlas lietuvis, „yra proto ribose“.
Silpnesniam motorui su mechanine pavarų dėže jos siekė 7,8 l/100 km, o galingesnio su automatine transmisija buvo šiek tiek didesnė – 8,1 l/100 km. Jei tikėtume gamintojo duomenimis, jos neturėtų viršyti 6,0 l/100 km.
Galingesnei versijai reikėtų efektyvesnių stabdžių. Su tokiais, kokius šis modelis turi dabar vairavimas miesto sąlygomis gali sukelti lengvą stresą. Sunku pasakyti kodėl, tačiau tai itin juntama modelyje su automatine pavarų dėžė. Įspūdis toks, lyg nebūtų tinkamai kalibruotas stabdymo jėgos dozavimas.
Važiavimas europietiškąja „Edge“ versija komfortiškas bet kokiomis sąlygomis. Kelio dangos sujungimai betoniniame „autobane“ yra visiškai nejuntami, o žvyro ir bekelės atkarpas įveikėme su pasimėgavimu.
Tačiau toks patogus važiavimas turi ir amerikietišką šalutinį poveikį – posūkiuose automobilis svyruoja kaip girtas. Staigesniame kelio vingyje užtenka ir 60 km/val. greičio, kad pajustum kaip prispaudžiama viena pusė gauna vis daugiau sukibimo, o ta, kuri kyla į viršų – jį praranda.
Išvada:
Europietiška amerikietiškojo „Ford Edge“ versija yra vienas didelis, beveik dviejų tonų masės klaustukas.
Senojo žemyno rinkoms neįprastas dizainas daro šį visureigį tinkamu pasirinkimu norintiems išsiskirti. Ypatingai tiems, kad patinka griežtokas ir šiek tiek archajiškas jo stilius.
Kaina yra rimtas klausimas, nes perlipę 40 tūkst. eurų amerikiečių koncerno rinkodaros atstovai taikosi į prabangių automobilių segmentą. O rinkdamiesi tokias mašinas europiečiai išlieka itin konservatyvūs. Sunku būtų rasti tokį, kuris čia priskirtų ir „Ford“.
„Edge“ yra puikus pasirinkimas mėgstantiems komfortą, tačiau skubėti su juo neverta. Tam automobilis priešinasi.
Mums patiko:
* Šviežiai atrodantis automobilio dizainas.
* Puiki garso izoliacija.
* Erdvus salonas.
Mums nepatiko:
* Didoka bazinės komplektacijos kaina.
* Pernelyg dideli kėbulo svyravimai posūkiuose.
* Masės neatitinkantis ribotas stabdžių efektyvumas.
Bandomojo „Ford Edge“ skaičiai:
Bazinė kaina: 43 tūkst. 100 eur.
Variklis: 1997 cm3, 180 AG, 400 Nm dyzelinis su turbokompresoriumi.
Pavarų dėžė: 6 laipsnių mechaninė.
Įsibėgėjimas iki 100 km/val.: 9,9 sek.
Didžiausias greitis: 200 km/val.
Išmatavimai (ilgis/plotis/aukštis, mm): 4808/1928/1692
Ratų bazė, mm: 2849
Bagažinės talpa, l: 602
Svoris: 1913 kg.
Deklaruojamos vidutinės degalų sąnaudos: 5,8 l/100 km.
