Prasisukanti sankaba yra kiekvieno vairuotojo košmaras, tačiau greta jos yra ir naujas siaubas – įmantrios konstrukcijos smagračiai. Dėl jų gedimų mechaninės pavarų dėžės remonto kaina gali neįtikėtinai pabrangti.
Todėl jei kyla įtarimų, kad sankaba gali būti padilusi, toliau jos kankinti neverta. Bandymas sutaupyti baigsis tik dar didesniais nuostoliais.
Sudilusios sankabos simptomai
Pasak servisų tinklo „Toptis“ direktoriaus Artūro Mačiūno, sankabą tvarkyti reikia tuomet, kai vairuotojas pradeda jausti diskomfortą.
Jis atsiranda, kai spaudžiant akceleratorių variklio sūkiai kyla, tačiau automobilis negreitėja.
„Iš pradžių sankaba pradeda praslysti važiuojant penkta ar šešta pavara, tačiau ilgainiui situacija blogėja, kol tampa sunku ir pajudėti iš vietos“, – komentavo jis.
Sankaba taip pat gali praslysti varikliui gaunant pastovų didelį krūvį – pavyzdžiui, važiuojant į statų kalną. Tuomet ir trečia pavara galite pajusti, kad ji prasisuka.
Be to, skirtingų tipo sankaboms dylant diskai gali sukibti arba beveik visiškai atleidus pedalą, arba pačioje jo eigos pradžioje. Tiek vienu, tiek kitu atveju vairuotojui tai sukelia nepatogumų.
A. Mačiūnas taip pat atkreipė dėmesį, kad sudilus sankabai prispaudimo jėgos koreguoti neįmanoma. Jeigu ji valdoma trosu, reguliuoti galima nebent pedalo padėtį ir eigą.
„Jeigu sumontuota hidraulinė sankaba, joje jau nieko nepavyks reguliuoti. Tą galima daryti senesnėse mašinose, kur ji dar valdoma trosu“, – aiškino specialistas.
Jis taip pat perspėjo, kad sankabą galima sudeginti sankryžoje laikant iš dalies atleistą pedalą ir tuo pat metu spaudžiant akceleratorių. Trinties paviršiai tuo metu liečiasi ir sankaba dyla.
Serviso vadovas pastebėjo, kad dažniau taip savo automobiliu kankinti yra linkusios moterys.
„Iki šiol prisimenu atvejį, kai daviau automobilį merginai vairuoti link Trijų kryžių kalno.
Įjungusi antrą ar trečią pavarą neatleido sankabos iki galo ir iki dugno spaudė akceleratorių. Dar manęs klausė: „Kodėl ta mašina taip prastai važiuoja?“ – kuriozinę atpasakojo pašnekovas.
Aukso vertės smagračiai
Jis paaiškino, kad sudilusios sankabos remontas dažniausiai neapsiriboja vien tik jos diskų keitimu. Į komplektą taip pat įeina išmynimo guolis, o labiausiai darbai pabrangsta, kai tenka keisti smagratį.
Važinėti su praslystančia sankaba nėra pati geriausia mintis. Pastoviai veikiant aukštai temperatūrai kyla rizika sudeginti smagračio frikcinį paviršių. O tuomet remonto kaina išaugs dvigubai.
„Paviršius, prie kurio lietėsi sankabos diskas pasidarys nelygus.
Taupymo sumetimai gali kilti mintis pakeisti tik sankabą, tačiau dėl netinkamo kontakto ji po poros mėnesių vėl sudils“, – pasakojo A. Mačiūnas.
A. Mačiūno teigimu, tokio remonto kaina gali siekti 1000 eurų. Vien pats pigiausias dviejų masių smagratis kainuoja maždaug 400 eurų.
Dviejų masių arba „plaukiojantys“ smagračiai išpopuliarėjo kartu su galingais dyzeliniais varikliais.
Jie išlygina sukimo momento svyravimus ir nepaisant didesnės savikainos buvo pamėgti daugumo gamintojų.
Naujesnių modelių liga
Mechanikams dažnai tenka keisti ir lietuvių mėgstamo iki 2009 metų gaminto „Toyota Avensis“ modelių smagračius.
Tačiau tai nėra vien japoniškų automobilių liga, nes sankabas ir smagračius didiesiems gamintojams tiekia tos pačios trys kompanijos.
„Atėjo tokie laikai, kad jei sugedo sankaba ir smagratis, jų keitimas kainuoja brangiau nei automatinės pavarų dėžės remontas“, – konstatavo serviso vadovas.
Anot pašnekovo, taip susidaro keista situacija, nes įsigyti naudotą automatinę pavarų dėžę ir ją pakeisti yra pigiau nei tvarkyti mechaninę.
„Giminaičiui 2005 metų E klasės „Mercedes“ naudotą automatinę pavarų dėžę nupirkome už 250 eurų. Net pridėjus keitimo darbų kainą išeina nebloga kaina“, – sakė A. Mačiūnas.
Skundžiasi vibracijomis
Jis pažymėjo, kad vairuotojai dažniau skundžiasi ne prastai veikiančia sankaba, o vibracijomis, kurios atsiranda palūžus dviejų masių smagračiui.
Spaudžiant akceleratorių jos gali purtyti visą automobilį.
Serviso vadovas vaizdžiai paaiškino, kad dviejų masių smagratis yra tari vienas ant kito sudėti du metalo diskai, kuriuos jungia spyruoklės.
„Mažesnis iš diskų pradeda judėti plokštuma ir nukrypsta nuo centro. Atsiranda išcentrinės jėgos, kurios spaudžiant akceleratorių purto visą mašiną“, – pasakojo pašnekovas.
A. Mačiūnas dar bandė klientams siūlyti pigesnę alternatyvą ir vietoje dviejų masių smagračio montuoti paprastą.
Jame, kaip įprasta, sukimo momento svyravimus slopinančios spyruoklės yra sankabos diske. Tačiau šis sprendimas nepasiteisino, jau po pusmečio atsirasdavo barškėjimas.
Vibracijas pajutusiems vairuotojams specialistas patarė nelaukti. Prisimena atvejį, kai atitrūkęs dviejų masių smagračio diskas apgadino pavarų dėžės korpusą.
