Pirmaisiais oficialaus bandomojo važiavimo keleiviais tapo Baltijos šalių transporto ministrai. Prancūzų kompanijos „Navya“ sukonstruoto savaeigio elektromobilio salone įsitaisė Lietuvos susisiekimo ministras Rokas Masiulis, Estijos ekonomikos ir infrastruktūros ministrė Kadri Simson ir Latvijos transporto ministras Uldis Augulis.
Autonominiu automobiliu jie įveikė maršrutą nuo Susisiekimo ministerijos iki „Kempinski“ viešbučio.
Maksimalus autonominio automobilio greitis siekia 40 km/val., tačiau testų Vilniuje metu jis bus apribotas iki 20 km/val. Vidutinis greitis turėtų siekti maždaug 14 km/val.
Viduje įrengtos 11 sėdimų ir trys stovimos vietos.
Salonas be vairo ir pedalų
Asociacijos „ITS Lietuva“ atstovas Dainius Viska pažymėjo, kad autonominio automobilio bandymai realaus eismo sąlygomis iki šiol nebuvo atliekami ne tik Baltijos šalyse, bet ir visame regione.
Specialisto teigimu, „Navya“ modelis yra vienas iš geriausių šiuo metu serijiniu būdu gaminamų autonominių automobilių. Pagal europietišką reglamentą, tai yra penktos klasės autonominio valdymo įrangą turinti transporto priemonė - tai reiškia, kad automobilis gali atlikti visus manevrus be vairuotojo.
Ji net neturi įprastų valdymo įrenginių – vairo, pavarų svirties ir pedalų. Vietoje jų esant poreikiui operatorius gali pasinaudoti įrengta kompiuterinių žaidimų valdiklį primenančia vairalazde.
D. Viska paaiškino, kad policijos palydos reikėjo tik pradžioje. Reikėjo labai tiksliai sudaryti žemėlapį – užfiksuojant kiekvieną pėsčiųjų perėją, kelio ženklą, šviesoforą, šaligatvį ar dviračių taką.
„Viską suvedus į žemėlapį automobilis jį skaito ir važiuoja. Tuomet jam visiškai netrukdo galimos kliūtys – ją užfiksavęs automobilis stovi vietoje ir pajuda tuomet, kai kelias atsilaisvina“, - komentavo specialistas.
Važiuoti bet kur dar negali
Las Vegase vykęs tos pačios „Navya“ kompanijos autonominio automobilio bandymas truko labai trumpai. Jis nutrūko dėl eismo įvykio.
Kalbėdamas apie incidentą JAV, D. Viska paaiškino, kad tokia transporto priemonė gausiai aprūpinta davikliais. Jei daviklio zonoje fiksuojama kita transporto priemonė, automobilis labai staigiai stabdo.
„Todėl dažnai gali nutikti taip, kad kažkas įvažiuoja į autonominio automobilio galinę dalį“, - tipinę eismo įvykio situaciją įvardino pašnekovas.
D. Viskos teigimu, pati savaeigė transporto priemonė yra 100 proc. saugi, tačiau ji negali prognozuoti vairuotojų elgesio, todėl kol kas su ja dalyvauti eisme – sunkiai įmanoma.
„Teoriškai ji gali dalyvauti dabartiniame eisme, bet praktiškai tai būtų labai sudėtinga. Todėl dažniausiai juos stengiamasi naudoti tokiose vietose, kuriose eismas – ne toks intensyvus“, - dėstė specialistas.
Anot jo, dėl šios priežasties Skandinavijoje testai vykdomi vietose, kuriose įprastai eismas yra draudžiamas.
Vilniuje galimas variantas būtų uždaryti Gedimino prospektą ir leisti jame važinėti autonominiams automobiliams.
Seimas ruošia svarbų įstatymą
D. Viska sakė, kad Seime šiuo metu svarstomas įstatymas, kuriuo būtų reglamentuojami autonominių automobilių bandymai Lietuvoje. Jei bus priimtas dar šiais metais, jis įsigaliotų nuo 2018-ųjų sausio 1 dienos.
„Šioje srityje Lietuva taps viena iš pirmaujančių valstybių, kurios priėmė tokį įstatymą“, - konstatavo pašnekovas.
Visgi jis pažymėjo, kad reikalingi ir papildomi poįstatyminiai aktai – registracijos, techninės apžiūros tvarka.
Be to, kaip ir daugumoje valstybių, kuriose leidžiami testai, išliks reikalavimas, kad viduje būtų valdymą galintis perimti operatorius.
