Prekybininkai sako, kad visas šalyje parduodamas dyzelinas – žieminis, tačiau net ir tai gali negelbėti.
Pasirodo, arktinis dyzelinas ima drumstis esant vos -16 laipsnių, o pigiausių degalų stingimo temperatūra yra vos minus 20 laipsnių.
Dyzelinas drumsčiasi anksčiau, nei daugelis mano
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentė Daiva Jokšienė aiškino, kad šalyje veikiančiuose degalinių tinkluose pagal privalomuosius kokybės rodiklius šaltuoju metų laiku gali būti parduodamas trijų rūšių dyzelinas – paprastas žieminis, pirmos klasės arktinis arba antros klasės arktinis.
Šios rūšys skirstomos pagal dyzelino drumstimosi ir stingimo parametrus.
Svarbiausias rodiklis yra stingimo (ribinė filtruojamumo) temperatūra. Pagal šalyje galiojančius reikalavimus, paprastam žieminiam dyzelinui ji siekia vos minus 20 laipsnių.
Tačiau drumstis degalai pradeda dar anksčiau. Pvz., pirmos klasės arktinio dyzelino stingimo temperatūra yra -26 laipsniai, bet drumstimosi – tik -16.
Važinėjant tik dieną artimiausiu metu to turėtų pakakti. Vis dėlto po šaltos nakties degalų tiekimo sistemoje dyzelinas gali sutirštėti.
Kaip pirmadienį pranešė draudikai, Lietuvoje šią žiemą pasitaikė jau ne vienas atvejis, kai vairuotojai negalėjo užsivesti automobilio dėl sistemoje susitingusio dyzelino.
Tikrinti turi patys
D. Jokšienė patarė degalinėse atkreipti dėmesį į tai, kuo prekiaujama. Paprastas žieminis dyzelinas neturi jokio specifinio žymėjimo.
„Šis dyzelinas yra pigesnis, todėl vairuotojai tiesiog turi žiūrėti, ką pila į baką“, – sakė prekybininkų asociacijos vadovė.
Vairuotojai, kurie nori būti tikri, kad ir paspaudus dar didesniam šalčiui degalai nevirs drebučiais, turėtų piltis brangesnį arktinį dyzeliną.
Pirmos klasės šio tipo degalų, kurie žymimi viena snaige, stingimo temperatūra yra minus 26 laipsniai.
Planuojantys ekstremalias išvykas turėtų rinktis dviem snaigėmis žymimą antros klasės arktinį dyzeliną. Jo stingimo temperatūra siekia minus 32 laipsnius arba gali būti dar žemesnė.
D.Jokšienė patikino, kad problemų spaudžiant šalčiams kils tik tiems vairuotojams, kurie prieš žiemą nepasirūpino savo transporto priemonėmis.
„Jeigu automobilis tvarkingas, o bakai buvo pildomi tinklų degalinėse, nieko tikrai nenutiks. Parduodami degalai prognozuojamą temperatūrą turi atlaikyti“, – nuramino ji.
Pavojingiausi – degalai iš svetur
Drumstimosi temperatūra yra šiek tiek aukštesne nei stingimo, tačiau D. Jokšienė garantavo, kad tai automobilių varikliams nėra pavojinga.
Viena snaige pažymėto arktinio dyzelino drumstimosi temperatūra pagal Lietuvoje galiojančius reikalavimus yra minus 16 laipsnių.
Dviejų snaigių arktiniam dyzelinui šis parametras siekia minus 22 laipsnius.
Važiuojantiems į užsienį D. Jokšienė priminė, kad kiekviena šalis turi skirtingus standartus, kurie apibrėžia degalų savybes.
Dėl šios priežasties nevertėtų vežti į Lietuvą didelių dyzelino atsargų iš tų šalių, kuriose žiemos gerokai šiltesnės.
„Prisipylus tokių degalų tikrai gali kilti problemų“, – konstatavo pašnekovė.
Ypač pavojinga žiemą pilti nelegaliai parduodamą dyzeliną, kurio stingimo temperatūros niekaip negalėsite patikrinti.
Žino tik iš nuogirdų
„Neste Lietuva“ generalinis direktorius Ringaudas Steikūnas pažymėjo, kad jų tinklo degalinėse parduodamas tik pirmosios arba antrosios klasės arktinis dyzelinas. Apie pigų žieminį dyzeliną jis žinojo tik iš nuogirdų.
Jis negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, kad žiemą Lietuvoje kur nors prekiaujama tokiais degalais.
R. Steikūnas pastebėjo, kad temperatūrai lauke svyruojant apie nulį arba vyraujant pliusinei teoriškai galima kalbėti apie pigaus žieminio ir antrosios klasės arktinio dyzelino maišymą.
Vis dėlto gauto mišinio savybės vis tiek turėtų būti artimos pirmosios klasės arktiniam dyzelinui.
Įsitikinti degalinėse parduodamo dyzelino kokybe, anot pašnekovo, vairuotojai gali prašydami dokumentų, kuriuose būtų pažymėta, kurios klasės reikalavimus jis atitinka.
„Šiaip yra tai žyminčios snaigės, bet jeigu prekybininkai imasi ko nors nelegalaus, gali ir F klasės dyzeliną jomis pažymėti“, – kalbėjo R. Steikūnas.
