Specialistas įspėjo dėl dyzelino: atšilus orams gali kilti gedimų dėl keistos priežasties

Gamintojams į dyzeliną privaloma tvarka pradėjus dėti biopriedų iškilo problemų, apie kurias anksčiau niekas net nepagalvojo.

EInant laikui dyzeliniuose degaluose gali imti daugintis mikroorganizmai.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
EInant laikui dyzeliniuose degaluose gali imti daugintis mikroorganizmai.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
EInant laikui dyzeliniuose degaluose gali imti daugintis mikroorganizmai.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
EInant laikui dyzeliniuose degaluose gali imti daugintis mikroorganizmai.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Dyzelinas su biopriedais yra tarsi maisto produktas, kuris neapdorotas specialia chemija laikui bėgant pradeda gesti. <br>Organizatorių nuotr.
Dyzelinas su biopriedais yra tarsi maisto produktas, kuris neapdorotas specialia chemija laikui bėgant pradeda gesti. <br>Organizatorių nuotr.
EInant laikui dyzeliniuose degaluose gali imti daugintis mikroorganizmai.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
EInant laikui dyzeliniuose degaluose gali imti daugintis mikroorganizmai.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
EInant laikui dyzeliniuose degaluose gali imti daugintis mikroorganizmai.<br>T.Bauro nuotr.
EInant laikui dyzeliniuose degaluose gali imti daugintis mikroorganizmai.<br>T.Bauro nuotr.
EInant laikui dyzeliniuose degaluose gali imti daugintis mikroorganizmai.<br>D.Umbraso nuotr.
EInant laikui dyzeliniuose degaluose gali imti daugintis mikroorganizmai.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

May 1, 2018, 7:25 AM, atnaujinta May 2, 2018, 4:41 PM

Specialistai įspėja, kad tokie degalai ne tik turi ribotą galiojimo laiką, bet ir gali lemti brangiai kainuojančius variklių gedimus.

„Unichem“ kompanijos komercijos direktorius Gintaras Sabonis priminė, kad šalies rinkoje parduodamas vasarinis dyzelinas savo sudėtyje turi 7 proc. rapsų metilo esterio.

Jo nėra tik žiemos sezonui skirtuose degaluose.

Tačiau natūralūs priedai gali imti gesti panašiai, kaip pašvinkęs maistas, o degaluose besidauginantys mikroorganizmai gali pridaryti rimtų problemų visai degalų sistemai.

Rūpinasi tik tuo, kas parduodama

Didžiosios kompanijos deklaruoja, kad jų gaminamas dyzelinas atitinka visas specifikacijas ir formaliai tai tiesa, nes degalų standarte EN 590 nėra reikalavimų mikroorganizmų taršą užkertantiems biocidiniams priedams.

„Po savaitės ar dviejų tas dyzelinas jau nebeatitiks specifikacijų, tačiau tai jau degalinių tinklų arba galutinio vartotojo problema“, – situaciją įvardino G. Sabonis.  

Nuo smulkmenų iki rimtų gedimų

Jo teigimu, biocidinius priedus naudojant patiems gamintojams degalų savikaina išauga nežymiai. Bet kai su padariniais reikia tvarkytis pačiam vartotojui, išlaidos būna gerokai didesnės.

Ši problema, anot pašnekovo, aktuali bet kokiam dyzeliniam varikliui. Be to, kuo naujesnis motoras – tuo jis jautresnis bet kokiems teršalams, įskaitant ir mikrobiologinės kilmės organizmus.

Užterštame dyzeline susidaro bioplėvelė, kuri užkemša degalų filtrus. Vairuotojas iš pradžių gali pajusti, kad sumažėjo trauka, vėliau automobilis pradės trūkčioti ir galiausiai – visai sustos.

Jei degalų užterštumas itin didelis – tai gali lemti aukšto slėgio sistemų purkštukų gedimus. Tokiu atveju variklio remontas bus itin brangus, o nuostoliai skaičiuojami šimtais ar net tūkstančiais eurų.  

Taip pat žalingas mikrobiologinio užterštumo poveikis – intensyvesnė korozija.

Galiojimo laikas – ribotas

G. Sabonis pažymėjo, kad dyzelino kokybės standarte apribotas tik maksimalus leidžiamas vandens kiekis – jis negali būti didesnis kaip 200 miligramų litre.

Taip pat neįvardinamas ir galiojimo laikas, nors anot pašnekovo, degalams su biopriedais tai yra aktualu.

Specialistas atkreipė dėmesį, kad „Euro 1“ emisijos standartą atitinkantis dyzelinas su leidžiamu iki 0,2 proc. sieros kiekiu galėjo būti laikomas ilgai. Tačiau bėgant metams situacija iš esmės pasikeitė.

„Sieros kiekis sumažintas iki 0,001 proc., be to, gamybai naudojami nestabilūs produktai – visa tai lemia, kad dyzelinas jau po keleto savaičių neatitinka savo pradinės specifikacijos“, – pridūrė jis.  

Anot pašnekovo, tokio „pasibaigusio galiojimo“ dyzelino sąnaudos bus didesnės, taip pat jis bus labiau užterštas mikroorganizmais.  

G. Sabonis paaiškino, kad rapsų metilo esteris veikia kaip emulgatorius ir sudaro sąlygas daugintis visiems mikrobiologiniams organizmams.

Palankesnės sąlygoms jiems susidarė ir sumažinus degaluose leidžiamą maksimalų sieros kiekį.

Lemia daugybė faktorių

Kaip sparčiai mikroorganizmai plinta, anot pašnekovo, priklauso nuo daugelio faktorių.

„Tai priklauso nuo talpos pradinio užterštumo, aplinkos temperatūros, vandens kiekio dyzeline.

Atitinkamai dėl mikrobiologinių organizmų kylančios problemos bus didesnės arba mažesnės, bet jų nepavyks išvengti“, – komentavo jis.  

G. Sabonis pasakojo, kad „Lietuvos geležinkelių“ darbuotojai pastebėjo, jog itin dažnai užsikemša lokomotyvų variklių degalų filtrai.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai atlikę degalų mėginių tyrimus nustatė, kad jie smarkiai užteršti mikroorganizmais.

Formaliai įstatymų nepažeidžia

G. Sabonis pabrėžė, kad iš gamintojų nėra reikalaujama naudoti papildomus priedus, todėl tą jie daro savo nuožiūra.

Europos Sąjungoje nėra direktyvos, kuri reglamentuotų priedų neleidžiančių degaluose plisti mikroorganizmams naudojimą.

Anot specialisto, 50 miligramų vienam kilogramui – minimalus kiekis, kurio užtenka norint užkirsti kelią mikrobiologiniam užterštumui. Jam atsirasti neleidžiantys priedai privatiems vartotojams šiuo metu nėra parduodami.

Todėl kol kas vienintelė galimybė apsaugoti savo automobilį - nekaupti dyzelino kanistruose, o planuojant kurį laiką nevažinėti automobiliu, bake geriau palikti nedaug degalų.

Patikino, kad siekia kokybės

Maždaug 75 proc. šalyje parduodamo dyzelinio degalinės pasiekia iš Mažeikiuose įsikūrusios gamyklos.

Visgi „Orlen Lietuva“ atstovai patikino, kad vairuotojams dėl užterštumo mikrobiologiniais organizmais nerimauti neverta.

„Visi mūsų gamykloje pagaminti degalai yra saugūs automobiliams.

Mes naudojame visus reikalingus priedus, šiuo atveju ir biocidinius, reikalingus užtikrinti produktų kokybę ir sklandų variklio darbą“, – sakė „Orlen Lietuva“ atstovas spaudai Tomas Digaitis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.