Premjeras Saulius Skvernelis žada, kad taršių automobilių mokestis bus įvestas nuo 2020–ųjų. Siekiama padaryti taip, kad neapsimokėtų įvežti į šalį senų ir taršių mašinų.
Siūloma, kad taršos mokestis būtų mokamas vairuojant transporto priemonę į techninę apžiūrą.
Bus iš ko rinktis
Transporto skelbimų portalo autoplius.lt komunikacijos vadovas Matas Buzelis pažymėjo, kad įvardintą 130 g/km taršos ribą viršija absoliuti dauguma Lietuvoje registruotų automobilių.
Pavyzdžiui, iš visų per 2018 metus į šalį įvežtų transporto priemonių vos 2 proc. tarša buvo mažesnė.
Į šią kategoriją patenka elektromobiliai, hibridiniai modeliai ir maži miesto modeliai su benzininiais varikliais.
Norintiems mokėti mažesnį taršos mokestį lietuviams teks persėsti į mažesnius automobilius, tačiau dyzelių atsisakyti nereikės.
CO2 išmetimas tiesiogiai proporcingas degalų sąnaudoms.
Todėl šeštos kartos „Volkswages Golf“ su 2 litrų, 140 AG galios dyzeliniu TDI varikliu nurodoma tarša – 128 g/km.
Šiam rezultatui įtakos turi naujos technologijos. Galima palyginti: penktos kartos „Golf“ su 2 litrų dyzeliniu varikliu CO2 emisija – 140 g/km.
M. Buzelis pažymėjo, kad net orientuojantis į mažiausią taršos mokestį tikrai yra iš ko rinktis.
Vis dėlto norintys galingesnio automobilio turės žvalgytis į naujus ar apynaujus.
Benzininiai – tik mažos galios
80 kW (110 AG) yra maksimali riba modeliams su benzininiais varikliais.
„Dar priklauso nuo to, ar yra turbina, „Start–stop“ sistema, taip pat koks automobilio svoris. Nėra paprastos formulės, kuri nustato visiškai tiesioginę priklausomybę“, – pabrėžė pašnekovas.
Už kiekvieną papildomą gramą, viršijantį 130 g/km, teks papildomai mokėti po 50 euro centrų.
Tai reiškia, kad už šalyje itin populiarų 2008 metų „Audi A6“ su 3 litrų dyzeliniu varikliu, išmetantį 226 g/km, teks mokėti papildomus 48 arba iš viso – 68 eurus per metus.
Anot M. Buzelio, renkantis automobilį pirkėjams teks vartyti internetinius katalogus ir ieškoti informacijos apie CO2 emisiją.
Tipinis pasirinkimas taupiausiems bus tokie automobiliai kaip „Honda Jazz“ su 1,2 l, 66 kW (90 AG) galios varikliu. Jo emisija siekia 125 g/km. Šį miesto modelį galima įsigyti už 1500 eurų.
Dyzelių situacija šiuo atveju geresnė.
2009 metų „Volkswagen Passat“ su 81 kW (110 AG) galios 2 litrų dyzeliniu varikliu CO2 emisija siekia 128 g/km.
Dyzeliai išliks populiarūs
„Tų mašinų tikrai yra – nenutiks taip, kad kažkas liks nuskriaustas ir neturės ko pasirinkti.
Taip pat manau, kad pirkėjo portretas nepasikeis. Tiesiog valstybė surinks daugiau pinigų, su kuriais nežinia ką darys“, – kalbėjo M. Buzelis.
Jis pritarė, kad žmonėms nepatiks naujas mokestis, bet anksčiau ar vėliau tai reikėjo padaryti.
Eksperto manymu, skaičiuoti taršą nuo tam tikros ribos – ne pats geriausias sprendimas. Anot jo, būtų protingiau tiesiog apmokestinti pačius taršiausius automobilius.
„131 g/km – tai nėra aplinką teršiančio automobilio duomenys.
Jeigu atrinktume 25 proc. labiausiai aplinką teršiančių automobilių, toje grupėje pats švariausias išmestų mažiausiai 200 g/km“, – pastebėjo M. Buzelis.
Duomenų neturi
Rinkos ekspertas pažymėjo, kad Aplinkos ministerijos siūloma tvarka turi vieną rimtą trūkumą.
Anot jo, pagal pastarųjų mėnesių informaciją, „Regitra“ turi vos 17 proc. šalyje registruotų automobilių CO2 emisijos duomenis. Registracijos liudijime CO2 išmetamųjų dujų kiekis įrašomas V.7 eilutėje.
Šis klausimas buvo iškeltas ir pasitarime dėl 1000 eurų išmokų atsisakantiems taršių automobilių.
Ten netgi buvo pateiktas siūlymas, kad patys savininkai kreiptųsi į gamintojų atstovus, o pastarieji pateiktų šiuos duomenis.
„Aš neįsivaizduoju, kiek tokia paslauga galėtų kainuoti ir kiek užtruktų, kol visas šalies automobilių parkas būtų taip identifikuotas.
O svarbiausia – kaip visa tai centralizuoti ir automatizuoti“, – svarstė pašnekovas.
M. Buzelio manymu, vienas paprasčiausių variantų – Aplinkos ministerijai ar kitai atsakingai institucijai įsigyti didelę duomenų bazę, į kurią būtų įtraukti visų automobilių duomenys.
Vis dėlto ekspertas atkreipė dėmesį, kad tai nebūtų labai tikslu. Pavyzdžiui, BMW X6 su 3 litrų dyzeliniu varikliu ir 17 colių ratlankiais CO2 emisija bus vienokia, o su 19 colių – jau kitokia.
„Aš nežinau, kaip identifikuoti kiekvieno automobilio CO2 emisiją.
Teoriškai tai turėtų būti daroma pagal VIN kodą ir vadovaujantis oficialių atstovų suteikta informacija – jie tuos duomenis gali pateikti“, – svarstė pašnekovas.
Kito būdo nėra
Įsigyti duomenų bazę būtų lengvas ir greitas sprendimas, tačiau iš jos gaunama informacija, anot M. Buzelio, nebus tiksli.
Dėl šios priežasties gali nutikti ir taip, kad automobilio savininkas mokės papildomai, nors pagal tikslius duomenis jam to ir nereikėtų daryti.
Ekspertas pažymėjo, kad vertinti automobilių taršą paprasčiausia būtent pagal CO2 emisiją.
„Net ir užsienio šalių pavyzdžiai rodo, kad tai vienas geriausių sprendimų“, – konstatavo M. Buzelis.
Jis pridūrė, kad į šalį ir toliau važiuos seni dyzeliai, nes nėra bendros automobilių parko valymo politikos.
„Galbūt dabar yra laikas, kai ta politika yra formuojama, bet iki šiol logiškų pasiūlymų nebuvo“, – svarstė rinkos ekspertas.
