Dyzeliniai varikliai ruošiami sugrįžimui? „Volkswagen“ pristatė technologiją, kuri nepaliks taršos

Prieš 10–15 metų dyzelinas buvo laikomas ateities degalais. jie pasižymi didesne energijos koncentracija, todėl ir reikia mažiau. Dyzeliniai varikliai sunaudoja mažiau degalų ir išmeta mažiau anglies dvideginio, tačiau jų progresą stabdo didelės azoto oksidų emisijos. 

 Dviguba sistema su „AdBlue“ skysčio įpurškimu leido inžinieriams praplėsti temperatūrų, kurioms esant dar efektyviai vyksta cheminės reakcijos, ribas.<br> Gamintojo nuotr.
 Dviguba sistema su „AdBlue“ skysčio įpurškimu leido inžinieriams praplėsti temperatūrų, kurioms esant dar efektyviai vyksta cheminės reakcijos, ribas.<br> Gamintojo nuotr.
„Volkswagen Passat“ taps pirmuoju modeliu, kuriame bus pritaikyta naujoji dvigubo dozavimo sistema.<br>J.Lengvino nuotr.
„Volkswagen Passat“ taps pirmuoju modeliu, kuriame bus pritaikyta naujoji dvigubo dozavimo sistema.<br>J.Lengvino nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

2019-09-05 22:53

Dabar „Volkswagen“ sugalvojo, kaip pritaikant egzistuojančias technologijas net 80 proc. sumažinti azoto oksidų emisiją. 

Dyzelinių variklių problema

Dyzeliniai automobiliai į aplinką išmeta mažiau CO2 ir sunaudoja mažiau degalų.   

Jie taip pat pasižymi geresniais sukimo momento rodikliais, todėl įmanoma sukurti ir pakankamai įdomius sportinius automobilius ar neblogus visureigius. 

Tačiau dyzelino degimui reikia daugiau oro, kurį daugiausia sudaro azotas. 

Taigi, neišvengiamai susidaro azoto oksidai (NOx), kurie mokslo yra pripažinti kancerogenais.   Tai yra priežastis, dėl kurios dyzeliniai automobiliai ne viename pasaulio mieste greitai nebebus laukiami.

„Volkswagen“ jau metus dyzeliniuose automobiliuose išimtinai naudoja selektyvią katalizatoriaus sistemą SCR (angl. – Selective catalytic reduction). 

Ji prieš katalizatorių į išmetamų dujų srautą purškia specialų tirpalą.

„AdBlue“ yra komercinis tokio tirpalo pavadinimas ir populiariausias prekės ženklas. 

Šis skystis reaguoja su išmetamosiomis dujomis suformuodamas amoniaką (NH3), kuris katalizatoriuje vėliau reaguoja su azoto oksidais. 

Rezultatas – vietoje kenksmingų dujų į orą patenka azotas (N2) ir vandens garai.

Praplėtė efektyvumo ribas

SCR sistema veikia neblogai, tačiau ji nėra visu 100 proc. efektyvi – ir ją turintys dyzeliniai automobiliai vis tiek išmeta nemažai azoto oksidų.  Tokių technologijų efektyvumas priklauso ir nuo išmetamųjų dujų temperatūros. 

SRC geriausiai veikia, kai dujų temperatūra yra 220–350 laipsnių pagal Celsijų. 

Kitaip tariant, kai variklis yra šaltas arba labai įkaitęs, azoto oksidų emisija yra didesnė. „Volkswagen“ sugalvojo, kaip šį langą padidinti.

Koncernas pristatė dvigubo dozanimo (angl. – Twin dosing) technologiją.   Trumpai tariant, tai yra sudvigubinta SCR sistema, turinti du katalizatorius ir du „AdBlue“ įpurškimo taškus. 

Antrasis katalizatorius yra šiek tiek toliau nuo variklio, todėl jį išmetamosios dujos pasiekia jau šiek tiek atvėsusios. 

„Volkswagen“ teigia, kad antrąjį katalizatorių pasiekia net 100 laipsnių vėsesnės dujos, todėl net kai išmetamųjų dujų temperatūra prie variklio yra 500 laipsnių, dėl dvigubo dozavimo galima sumažinti azoto oksidų emisiją.

80 proc. mažesnė emisija

Paprastai tariant dvigubo dozavimo technologija leis pasiekti gerą katalizatorių darbą net ir tada, kai variklis yra šaltas ar labai įkaitęs. 

Tai praplės ribas, kuomet azoto oksidai yra efektyviai šalinami iš išmetamųjų dujų. 

Rezultatas – vidutiniškai maždaug 80 proc. mažesnė azoto oksidų emisija. 

Geriausia tai, kad naudojama iš esmės ta pati SCR technologija. Ji tik sudvigubinama, todėl įdiegimas nebus labai brangus.

Pirmieji automobiliai su dvigubo dozavimo sistema bus „Volkswagen Passat“ ir naujasis aštuntos kartos „Golf“ su nauju 2 litrų TDI „Evo“ varikliu. 

Teigiama, kad naujoji sistema šiems automobiliams padės atitikti „Euro 6d“ standartą. Vėliau ši sistema bus diegiama ir kituose TDI varikliuose.

Net 80 proc. mažesnė azoto oksidų emisiją yra didelis pasiekimas. Neaišku, ar jis išgelbės dyzelinius variklius, bet tikrai paskatins ir kitus gamintojus pasitempti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.