10 išradimų, pakeitusių automobilių industriją

Automobilių industrija, galime sakyti, išgyvena renesanso laikotarpį. Vidaus degimo variklius keičia elektriniai motorai, o vairavimo malonumą iš žmogaus vis labiau perima autonominės sistemos.

Priversti automobilinę GPS navigaciją rodyti klaidingą mar<br>123RF nuotr.
Priversti automobilinę GPS navigaciją rodyti klaidingą mar<br>123RF nuotr.
N.A.Otto vidaus degimo variklio schema.<br>JAV Kongreso bibliotekos nuotr.
N.A.Otto vidaus degimo variklio schema.<br>JAV Kongreso bibliotekos nuotr.
Elektromobilių varžybų<br>D.Umbraso nuotr.
Elektromobilių varžybų<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Sep 22, 2019, 7:37 PM

Prieš kelis šimtus metų judėjimui iš taško A į tašką B arklių vežimus naudoję žmonės negalėjo įsivaizduoti, kad vos keliomis kartomis vėliau gyvenantys jų vaikaičiai galės keliauti patogiai ir šiltai sėdėdami varikliu varomose „karietose“. Taip dabar mes net nenutuokiame, kas laukia už keliasdešimties metų.

Vienintelis dalykas, ką užtikrintai galime padaryti – pažiūrėti į praeitį ir apžvelgti išradimus, kurie silpniau ar stipriau sudrebino visą automobilizmo rinką.

Sąrašas išdėliotas atsitiktine tvarka, mat būtų sunku pasverti, kuris išradimas buvo svarbesnis. Aišku tik tai, kad pirmas ir antras punktai patiesė pamatus tam, ką šiandien matome gatvėse.

1. Garo variklis

Garo variklį 1775-aisiais išrado Jamesas Wattas, iš pradžių jis buvo naudojamas vandens pumpavimui iš požeminių šachtų.

Neilgai trukus garo varikliai pradėjo varyti į priekį lokomotyvus, o keliams gerėjant gimė ir pirmieji automobiliai.

2. Vidaus degimo variklis

Vidaus degimo variklis, be jokios abejonės, yra pagrindinis išradimas, kuris leido toliau vystytis automobilių pramonei ir kiekvienam patogiai keliauti.

Pirmasis efektyvus vidaus degimo variklis buvo pagamintas 1859 metais prancūzo J.J.Etienne Lenoir'o.

1864 metais Nicolajus Otto užpatentavo modernų vidaus degimo variklį, kokiu iš esmės naudojamės iki šiol. Tiesa, tuometinio variklio efektyvumas siekė vos 4 proc. ir iš 18 litrų darbinio tūrio išgaudavo tik dvi arklio galias.

Vėliau, 1876 metais, susijungus George Braytono, Otto, Daimlerio ir Maybacho jėgoms pasaulis išvydo keturtaktį variklį.

1879 metais Karlas Benzas sukūrė dvitaktį variklį ir 1886 pradėjo gaminti pirmuosius komercinius automobilius.

3. Variklio starteris

Pradžioje buvo naudojami įvairiausi „starteriai“ – parakas, spyruoklės ir legendinė paleidimo rankena. Nors šie metodai buvo efektyvūs, jie buvo labai nepatogūs ir kartais net pavojingi.

Pirmą elektrinį starterį sukūrė anglas H. J. Dowsingas. Pirmas patentas JAV užregistruotas 1903 metais, 1911 užregistruota patobulinta versija.

Pirmas automobilis su elektriniu starteriu buvo 1912 metų gamybos – „Cadillac“.

Nors pirmasis starteris automobilyje atsirado jau antrame dešimtmetyje, ranka užsukti variklį kai kuriuose modeliuose reikėjo dar gerokai po to. Pavyzdžiui, „Citreon 2CV“ turėjo tokį iki 1990 metų.

4. Efektyvus dyzelinis variklis

Neilgai trukus po vidaus degimo variklio užpatentavimo Rudolfas Dieselis pristatė savo variklio versiją. Pagrindinis skirtumas nuo benzininio variklio yra tas, kad sprogimas čia įvyksta nuo aukšto slėgio, susidariusio cilindruose. Benzininiuose varikliuose sprogimą įžiebia uždegimo žvakės.

Dar vienas svarbus skirtumas tarp skirtingų variklių – efektyvumas. Modernių benzininių variklių efektyvumas svyruoja apie 30 proc., o dyzelinių variklių gali siekti net iki 50 procentų.

5. ABS – stabdžių antiblokavimo sistema

Gali pasirodyti, kad linkstame link gerokai modernesnių sistemų, bet, pasirodo, ABS yra ganėtinai senas inžinerinis sprendimas.

Šios sistemos koncepcija suformuota dar 1908 metais, o jos modernesnės versijos buvo pradėtos taikyti oro transporto industrijoje jau šeštajame dešimtmetyje.

Į automobilių kiemą ši technologija atvyko aštuntajame dešimtmetyje.

Gerai veikiančią, kompiuterizuotą sistemą pirmieji pristatė „Chrysler“. Ji turėjo keturis sensorius visuose ratuose, vadinosi „Sure Brake“ ir buvo pradėta montuoti į 1971 metų „Imperial“ modelį.

Vėliau sekė kiti gamintojai ir pradėjo šią technologiją diegti savo automobiliuose. Dabar tai privaloma sistema visuose naujuose automobiliuose.

6. Automatinė pavarų dėžė

Nors daugelis vairavimo entuziastų sakys, kad šio išradimo galėjo ir nebūti, niekas nepasiginčys, kad kasdienis automobilių naudojimas pasidarė gerokai patogesnis.

Automatinė pavarų dėžė turi privalumų ir negalią turintiems vairuotojams.

Pirmą kartą sukurta 1921 metais kanadiečio Alfredo Hornerio Munro, automatinė transmisija naudojo suspaustą orą ir pasisekimo nesulaukė.

Praėjus vos dešimtmečiui, 1932 metais, du inžineriai iš Brazilijos Jose Brazas Araripe ir Fernando Lely Lemosas sukūrė hidraulinę automatinės transmisijos versiją ir 1940 pardavė ją „General Motors“ kompanijai.

7. Vairo stiprintuvas

Tai viena iš tų technologijų, kurios buvimo automobilyje nepastebime iki tol, kol ji nepradeda gesti arba nepabandome pasukti nepaleistos mašinos vairo.

Vairo stiprintuvas hidrauliniu arba elektroniniu būdu palengvina vairo sukimą, kas itin svarbu stovint vietoje arba važiuojant mažu greičiu.

Šios technologijos pirmtakai buvo patentuoti 1876, 1902 ir 1904 metais, bet pirmąją veikiančią ir pradėtą naudoti sistemą pagamino Francis W. Davisas tik 1926 metais.

Inžinierius paskui įsidarbino „General Motors“ ir ten tęsė technologijos tolesnius tobulinimus.

Pirmas automobilis su vairo stiprintuvu buvo 1951 m. „Chrysler Imperial“, o tuoj pat, 1952 metais, „General Motors“ pradėjo jį montuoti ir į savo „Cadillac“.

8. Saugos oro pagalvės

Tai dar viena technologija, kurios veikimas nejaučiamas kasdien, o situacijos, kad prireiktų šiai suveikti, nelinkime nė vienam.

Nuo oro pagalvių naudojimo pradžios jos išgelbėjo tūkstančius gyvybių.

Greitai prisipučiančių saugos oro pagalvių technologijos gimė šeštojo dešimtmečio pradžioje. 1951 amerikietis Johnas W. Hetrickas užpatentavo šią technologiją.

Maždaug tuo pačiu metu panašus patentas buvo užpildytas ir vokiečių inžineriaus Walterio Lindererio. Abiejų vyrų sistemos naudojo panašius principus.

Po ilgų tobulinimo procesų „Mercedes-Benz“, GM, „Ford“ ir „Chrysler“ pradėjo montuoti oro pagalves į savo automobilius jau septintajame dešimtmetyje, o paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje jos tapo privalomos visuose automobiliuose.

9. Elektriniai motorai arba elektromobiliai

Gali pasirodyti, kad greitai šoktelėjom vos ne visu amžiumi, bet tai toli gražu nėra tiesa.

Pirmieji elektromobiliai dienos šviesą išvydo dar 19 amžiaus pabaigoje. 1884 metais Londone gatvėse pradėjo važinėti pirmi praktiški elektromobiliai.

Kita elektromobilių banga kilo 1888 Vokietijoje, kai buvo sukurtas „Flocken Elektrowagen“.

Elektromobiliai kartu su garo varikliais varomais automobiliais tuo metu pardavimais lenkė vidaus degimo varikliais varomas mašinas.

XX amžiaus pradžioje jau buvo pagaminta apie 30 000 elektromobilių.

Vėliau, atsiradus elektriniams starteriams, vidaus degimo varikliai aplenkė elektrinius ir tai tęsėsi iki „Tesla“ sukeltos naujos elektromobilių revoliucijos.

10. GPS arba navigacinė sistema

GPS (Global Positioning System) sistema buvo sukurta 1973-iaisiais (panaudojant kai kurias technologijas dar iš septintojo dešimtmečio) Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenei.

GPS tuo metu naudojo 24 satelitus, o jos įkūrėjais įvardijami net trys inžineriai iš skirtingų organizacijų: Rogeris L. Eastonas, Ivanas A. Gettingas ir Bradfordas Parkinsonas.

Devintajame dešimtmetyje technologija buvo atiduota civilių naudojimui ir nuo to laiko smarkiai pakeitė visų keliautojų įpročius.

Nuo to laiko nebereikia ant vairo lankstyti popierinių žemėlapių arba vartyti atlasų, o sistemos tikslumas nuo jos pirmnių versijų gerokai patobulėjo.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„24/7“: ar turite už ką balsuoti, ponia Seimo pirmininke?