Elektromobilių žinovas paneigė pagrindinius šių baterijų savybes lydinčius mitus.
„Dėl per dešimtmečius nesikeičiančios praktikos daugelis vairuotojų įprato užsukti į degalinę, įsipilti degalų, nueiti sumokėti.
Jie net nepagalvoja, kad dabar, kai daug ką perkame internetu, užsisakome į namus, tokia degalų bako papildymo praktika yra laiko švaistymas.
Visiškai netenka gaišti laiko įkraunant elektromobilio bateriją, kol jis parkuojamas.
Kai kurie vairuotojai patvirtintų, kad elektromobiliui įkrauti jiems pakanka tiek laiko, kiek užtrunka baterijai įjungti prieš kraunant ir po to išjungti.
Kai kurie, o tarp jų ir aš asmeniškai, įkrauna bateriją darbe: įjungia į tinklą iš ryto, o atjungia važiuodami namo. Kiti tą patį daro namuose: įjungia grįžę namo ir atjungia iš ryto“, – sako Lietuvos elektromobilių asociacijos valdybos pirmininkas Laurynas Jokužis.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad elektromobilio baterija – ne mistinis daiktas, o tai, su kuo šiandien susiduriame kasdien.
Ji pagaminta iš kitokių medžiagų nei įprasti automobilių akumuliatoriai, tačiau šiuolaikinė mobiliojo telefono baterija veikia labai panašiu principu, kaip ir elektromobilio baterija – skiriasi tik dydis ir talpa.
L. Jokužis atsakė į elektromobilių baterijas lydinčius mitus:
Elektromobilių baterijų įkrovimas užima per daug laiko
Automobilis kraunamas ten, kur yra parkuojamas. Miestuose naudojami elektromobiliai parkuojami didžiąją paros dalį. Greitas baterijos įkrovimas aktualus, kai elektromobiliu judama tarp miestų, tarp valstybių.
Greičiausias įkrovimo greitis siektų iki 1500 km/val.: 500 kilometrų kelionei baterija bus įkraunama per 20 min.
Vadinasi, kasdien važinėjant maršrutu Kaunas–Berlynas elektromobilis nebus patogi priemonė.
Įvertinus, kad ES kelionės elektromobiliu per dieną vidurkis siekia 28 kilometrus, teoriškai elektromobilio bateriją gali užtekti įkrauti kartą per savaitę.
Sparčiai senka ličio ir kitų retųjų metalų atsargos, dėl to elektromobilių baterijos brangs
Netiesa. Kiekvienais metais sukuriamos vis efektyvesnės elektromobilių baterijų technologijos.
Dėl šioms baterijoms naudojamų medžiagų didėja baterijų talpa, tenkanti baterijos svorio vienetui: kiekvienai baterijos kilovatvalandei reikia vis mažiau ir mažiau medžiagų.
Dėl to baterijos pinga. Per pastaruosius 10 metų elektromobilio baterijos kaina nukrito 7–8 kartus. Galbūt pastaruoju metu kainos mažėja ne taip sparčiai, tačiau tendencija išlieka.
Elektromobilius sunku ir brangu eksploatuoti Lietuvos žiemos sąlygomis
Elektromobilio užkurti apskritai nereikia: užtenka paspausti mygtuką. Vos po pusės minutės nuo elektros sistemos įjungimo į saloną pučiamas šiltas oras.
Tiesa, ekstremaliomis žiemos sąlygomis, kai lauko oro temperatūra nukrinta iki –20–25 laipsnių ir kai automobilis paliekamas lauke su neįkrauta baterija, tikrai bus nemažai energijos sunaudojama baterijos šildymui.
Dėl to žiemą rekomenduojama elektromobilio bateriją palikti krauti per naktį.
Šaltu oru elektromobilio elektros energijos sąnaudos bus didesnės.
Pavyzdžiui, jeigu įprastai 100 kilometrų elektromobilis sunaudos 16 kilovatų per valandą (kainuos apie 2 eurus), tai šaltuoju sezonu gali prireikti 25 kilovatų per valandą (kaina – apie 3 eutai).
Tačiau degalais varomo automobilio degalų sąnaudos žiemos sąlygomis irgi bus apie 1,5 karto didesnės.
Nepakanka geros infrastruktūros baterijoms įkrauti
Šioje srityje Lietuva lenkia kaimynines valstybes. Turime daug įkrovimo stotelių tiek už miesto, tiek miestuose, visoje Lietuvoje – daugiau kaip 200.
Labiausiai šios infrastruktūros trūksta daugiabučiuose gyvenantiems žmonėms.
Pavyzdys būtų Norvegijos sostinė Oslas, kur savivaldybės iniciatyva prie daugiabučių pastatytos lėtojo įkrovimo stotelės.
Dabar Lietuvoje statomos greitojo įkrovimo stotelės, tačiau elektromobilio vairuotojas paprastai neturi tiek laiko, kad atvažiuotu iki tokios stotelės – pernelyg didelė gaišatis.
Įkrovimo stotelė turi būti ten, kur automobilis paliekamas aikštelėje per dieną arba per naktį.
Greitasis elektromobilių baterijų įkrovimas lemia didesnes energijos sąnaudas
Problema šiuo atveju yra kita. Baterijos yra pakankamai efektyvios. Energijos sąnaudų, įkraunant lėtai ir greitai, skirtumas nėra toks didelis. Įkraunant greituoju būdu, prarandama iki 10 proc. vertės.
Problema gauti didelį galingumą, kad galėtum įkrauti. Šiandien tai labai brangu.
Greitojo įkrovimo paslauga gali kainuoti 4 kartus brangiau nei pati elektros energija. Priežastis – investicija į tokias stoteles ir jų eksploatavimas šiandien yra tikrai brangus dalykas.
Vien 50 kilovatų stotelės investicija siekia apie 17–20 tūkst. eurų, 150 kilovatų galingumo – jau ir 35 tūkst. eurų, o 350 kilovatų investicijos kaina gali siekti ir 100 tūkst. eurų.
