– Kaip vertinate tokius valdžios užmojus per artimiausią dešimtmetį, kad net pusė automobilių parko turės elektra varomus automobilius? Ar čia realu turėti tiek elektromobilių per gana trumpą laikotarpį?
– Kol kas elektromobilių turime tik vieną procentą nuo visų automobilių parko kiekio. Labai tikėtina, kad ir tų užmojų nesugebėsime įgyvendinti, nors, jei to nepadarysime, labai atsiliksime nuo kitų Europos Sąjungos šalių. Klimato kaita tikrai vyksta, mes matome, kokie jos neigiami padariniai ir jei nesiimsime kažkokių priemonių, tai klimato kaita toliau intensyviai vyks .
– Lietuvoje atkreipiama dėmesį į transporto sektorių klimato kaitos darbotvarkėje, nes jis yra pats taršiausias. Ar tai tiesa?
– Taip, nes jis yra labai senas. Kuo senesnis automobilis, tuo didesnė tikimybė, kad jis labiau teršia aplinką.
– Kokiu lygiu reikia atnaujinti infrastruktūrą Lietuvoje, kad tokie užmojai būtų įgyvendinti?
– Ne vien elektromobiliai gali mus išgelbėti. Pasaulio mokslininkai bei automobilių gamintojai įžvelgia, kad ateityje transporto priemonėse bus naudojamas vandenilis ir elektra. Tokių automobilių jau yra, tačiau jų pavara elektrinė: vandenilis tik pagamina elektros energiją. Šių automobilių nereikia įkrauti, jų bakai užpildomi vandeniliu.
Lietuvoje elektromobilių stotelių infrastruktūra dar nėra pakankamai išplitusi. Žmogus, atvažiuodamas užsipilti degalų, praleidžia iki 5–10 min. prie degalinės. Vairuotojai, atvažiavę prie elektromobilių įkrovimo stotelių, praleidžia kelias valandas. Viena degalinė per dieną gali priimti apie 100 automobilių, o viena įkrovimo stotelė tik 2-3 elektromobilius. Vandenilio automobilių infrastruktūros Lietuvoje kol kas iš viso nėra.
– Bet čia greičiausiai ir nemažai pinigų reikia...
– Taip, reikėtų užsienio investicijų arba vyriausybės paramos.
– Šiais laikais sakoma, kad elektromobiliai yra ekologiškesnė transporto priemonė, neišmeta šiltnamio dujų. Kokia yra situacija gaminant elektromobilį?
– Elektromobilio gamyba daugiau reikalauja energijos, daugiau išmeta CO2 dujų ir kitų teršalų, tai susiję su elektromobilių baterijų gamyba. Ta baterija yra pakankamai tarši ir tokio automobilio gamybos tarša yra didesnė už įprastos transporto priemonės. Aišku, eksploatacijos laikotarpiu, kai mes jį naudojame, – neteršia.
Svarbu atkreipti dėmesį, kaip tas elektromobilis kraunasi. Atlikti ne vieni tyrimai bei išsiaiškinta, jei šalyje yra daug akmens anglimi kūrenamų elektrinių, tai manoma, kad elektromobilis labiau teršia aplinką nei benzininis ar dyzelinis automobilis.
– Ar Lietuvoje turime daug elektromobilių mechanikų?
– Elektromobilis ne taip dažnai važiuoja į autoservisą. Jame labai mažai detalių, kurias reikia reguliariai keisti, prižiūrėti. Lietuvoje tokių specialistų turime bei jie yra ruošiami.
– Kaip vertinate Kinijos elektromobilių gamybos pajėgumus?
– Jie labai sparčiai plečia savo gamybą, elektromobilių ten yra labai daug. Manau, kad siekis yra neblogas, nes jei jie žada tapti neutralia šalimi, tai jie visas taršias elektrines transporto priemones pertvarkys ir naudos kitą energiją, greičiausiai branduolinę. Elektromobilis yra daug pranašesnis už paprastą automobilį tuo, kad energijos sąnaudos jam važiuojant yra tris kartus mažesnės.
– Įmonė „Dacia“ paskelbė apie savo naują elektromobilį „Spring“. Jo kaina Prancūzijos rinkoje prasidės nuo 12 tūkst. eurų ir tai bus pigiausias elektromobilis rinkoje. Be subsidijų jo kaina prasideda nuo 17 tūkst. eurų. Be kita ko, jis bus lėčiausias automobilis rinkoje. Kodėl elektromobiliai tokie brangūs?
– Didžiausia kainą užima baterijos. Tų medžiagų, kurios naudojamos šiuolaikinėje baterijoje, randama Žemėje nedaug. Didžioji dalis tų išteklių yra Kinijoje, todėl ši šalis gali manipuliuoti ir nustatyti kainas. Be to, ši transporto rūšis neseniai pradėjo vystytis, dar reikia tobulinti valdymą, kad vairuotojams nereikėtų galvoti, kaip spausti akceleratorių ar stabdyti.
– Ar Kinija bus ta šalis, kurie suteiks pasauliui pasiūlą ir gamins pigesnius elektromobilius?
– Jie jau tai daro. Kinijoje pats pigiausias elektromobilis kainuoja apie 10 tūkst. eurų. „Spring“ automobilis, abejoju, ar sulauks didelės paklausos. Tokį automobilį greičiausiai pirks tik miesto entuziastai, kur nereikia daug kilometrų važiuoti.
– Ar įmanoma perdirbti elektromobilio bateriją?
– Šiai dienai, pagal Europos Sąjungos direktyvą, užtenka perdirbti apie 50 proc. baterijos. Sudėtingiausia baterijoje yra elektrolitas, kuris pakankamai sprogus, nuodingas ir taršus, todėl reikia atsargiai dirbti utilizuojant baterijas. Ko neperdirba, atsiranda sąvartyne arba tam tikrose saugojimo aikštelėse.
– O kaip dėl sunkiasvorių elektromobilių?
– Su viešuoju transportu paprasčiau, nes jis važiuoja mieste, dažnai sustoja, todėl gali pasikrauti – jam nereikia didelės baterijos, kad turėtų galimybę visą dieną važinėti. Pavyzdžiui, su krovininiu transportu yra sudėtingiau, nes dabartinis krovininis automobilis gali nuvažiuoti virš tūkstančio kilometrų su vienu kuro bako užpylimu.
Norint, kad elektromobilis tiek nuvažiuotų, jam reikės labai didelio kiekio baterijų, kurios užims trečdalį viso krovinio vietos ir masės. Gamintojai mano, kad krovininis transportas galėtų naudoti vandenilį, nes tada galės nuvažiuoti didesnį atstumą.
– O kaip yra dėl žemės ūkio technikos? Ar ir ten linkstama link vandenilio technologijų?
– Su žemės ūkio technika kol kas yra sudėtinga, nes jie nieko negamina. Racionaliausias variantas šiuo laikotarpiu būtų alternatyvūs skystieji ar dujiniai degalai.
– Kokiais kriterijais reikėtų vertinti elektromobilį?
– Energijos sąnaudos, įsibėgėjimas ir nuvažiuojamas atstumas. „Tesla“ – tai automobilis, į kurį buvo įdėta daug darbo ir pinigų. Aišku, žiūrint pagal efektyvumą, tai yra efektyvesnių automobilių. Šioje vietoje „Tesla“ lenkia „Hyundai“ automobilis.
– Ar Elono Musko idėjos yra ekologiškos?
– Jei mes ekologiškam tikslui naudojame daug pinigų, tai ekologiškas tikslas netampa ekologišku. Už tuos pinigus galima padaryti daug geresnių darbų…
