Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ryšių su visuomene projektų vadovas Paulius Kalmantas naujienų portalą lrytas.lt informavo, kad ši technologija yra jų , o sraigtasparnis atlieka savo darbą – apžiūri elektros tinklus. Specialiu radaru apžiūrimos oro elektros linijos, kurios yra sunkiai pasiekiamos.
Siekiant tiksliai ir efektyviai įvertinti didžiausią pavojų keliančią augmeniją ir apsaugoti medžius, kurie nesukelia pavojaus, ESO pasitelkia inovatyvius elektros oro linijų inspektavimo metodus – naudoja „LiDAR“ (angl. „Light Detection and Ranging“) technologiją.
Skenuojant iš viršaus, surenkamas didžiulis informacijos kiekis, kuris vėliau yra apdorojamas, klasifikuojami aptikti objektai, identifikuojama augmenija ir pačios oro linijos. Išmanios apžiūros dėka, galima tiksliai nustatyti pavojingiausius medžius ir net jų aukščius, todėl galima objektyviai identifikuoti, kurie medžiai kelia didžiausią grėsmę.
„Nusprendėme padidinti išmanių oro linijų inspektavimo apimtis ir artimiausiu metu papildomai nuskenuoti ir nufotografuoti apie 8 tūkst. km elektros oro linijų. Tikimės, kad taip galėsime efektyvinti oro linijų defektavimą ir apžiūras.
Atliekant linijos elementų apžiūrą iš viršaus, galima tiksliau nustatyti pažeistus izoliatorius ar laidus ir taip ateityje išvengti gedimo. Nuotraukose taip pat pateikiami tikslūs matavimai apie pačias oro linijas – tokie duomenys suteikia galimybę palyginti ir rasti neatitikimus sistemose“, – sakė Karolis Gesevičius, ESO Paslaugų vystymo tarnybos inovacijų ekspertas.
Bendrovės ESO ryšių su visuomene projektų vadovas pasakojo, jog praeitais metais ši technologija buvo išbandyta – apžiūrėta 1 tūkst. km oro linijų: „Skaičius nedidelis, nes norėjosi pasižiūrėti, kokia yra vertė šios informacijos.
Pamatę šios technologijos naudą, pasirašėme dvejų metų sutartį, kurios metu bus apžiūrėta apie 8 tūkst. km oro linijų – 3 tūkst. šiais metais ir 5 tūkst. kitais metais“. Pašnekovas akcentavo, jog ši sutartis vykdoma užsakymo principu.
„Mes pasakome, kur norime skristi, o mūsų partneriai ten nuskrenda ir viską apžiūri. Gali būti, kad tie 8 tūkst. kilometrai nebus išnaudoti. Mūsų partneriai naudoja vieną sraigtasparnį ir kelis bepiločius dronus. Ant dronų ar sraigtasparnių yra pritaisomas radaras, kuris surenka duomenis“, – kalbėjo P.Kalmantas.
Didesnis tikslumas
„LiDAR“ ir defektavimo iš oro galimybes atneša daug didesnį duomenų tikslumą – ši informacija daug preciziškesnė nei dabar naudojamame procese, kurio metu ESO inspektavimo komandų inžinieriai važiuoja į paskirtas vietas ir apžiūri elektros oro linijas gyvai.
Iš skaitmeninių duomenų galima papildyti ir patikslinti tinklo duomenų informaciją informacinėse sistemose, o sukaupus tokių duomenų archyvą bus galima atlikti augmenijos prognozavimą bei priežiūros planavimą.
„Tačiau naujos technologijos pilnai nepakeičia esamo defektavimo proceso, nes negalime inspektuoti transformatorinių būklės, pastočių, skyriklių, atramų apatinės dalies bei tinklo statinių pamatų ar vidaus. Taigi „LiDAR“ procesas papildo esamą defektavimo eigą, tačiau pilnai, be žmogaus įsikišimo, defektavimo atlikti dar negalime.
Didžiausia naujausios technologijos nauda – taupomas darbuotojų laikas, kuris gali būti naudojamas kitiems, tinklo patikimui skirtiems užtikrinti, darbams“ – kalbėjo Tinklo duomenų valdymo departamento direktorius Egidijus Šatrauskas.
