Kadaise A.Bružas kartu su bičiuliu Leonardu Pobedonoscevu išmaišė egzotinius kraštus, o dėl pandemijos šią vasarą keliautojų duetas leidosi į keliones po išskirtinius savo šalies kampelius, dvarus ir muziejus.
– Audriau, neseniai su televizijos projektu „Maisto kelias“ leidotės į keliones po Lietuvą. Kaip sekėsi lankyti mūsų šalies regionus?
– Keliones jau baigėme, visur važinėjome po Lietuvą, bet sakyti, kad viskas jau pamatyta, būtų tas pat, kaip teigti, jog visko jau privalgyta, nugyventa. Juk net atvykdamas į tą pačią vietą daugybę kartų gali pamatyti ką nors naujo. Viskas priklauso nuo to, kaip smalsiai žmogus tyrinėja vietą, o gal jam reikia tik užsidėti kryžiuką, kad čia buvo, ir pasidaryti asmenukę?
Būna, žmonės net šneka: „Na, štai aplankėme, užsidėjome kryžiuką, ir gerai.“ Man to nereikia, man kryžiuką uždės, kai užkas po žeme. Man patinka mėgautis kelione. O keliaudami pamatėme ir sutikome daug naujų žmonių, susipažinome su jų veikla – vieni užsiima gamyba, kiti – gastronomija. Lietuva, nors ir nedidelė, tikrai įvairiaspalvė ir čia yra ką nuveikti.
– Į kokias Lietuvos vietas jums visuomet patinka sugrįžti?
– Man gražus panemunės kelias į Jurbarką, važiuojant pro pilis. Patinka važiuoti ir pro Labanoro girią Aukštaitijos gilumos link. Be abejo, patinka Nida – ten jautiesi lyg būtum ne Lietuvoje. Kad ir kiek nuvažiuoju, negaliu priprasti. Kosmiškai gražu Šilutėje, Šilalėje, Kintuose, Drevernoje. Esu gimęs Klaipėdoje, matyt, jūros stichija yra mano genuose. Jei kur nors keliauju po pasaulį, patinka, kai būna vandens, jūros.
– Kiek per metus nuvažiuojate kilometrų?
– Pastarąjį automobilį turiu beveik trejus metus, juo iš viso nuvažiavau apie 120 tūkstančių kilometrų, taigi apie 40 tūkstančių kilometrų per metus. Žinoma, per pandemiją automobilis dažniau stovėjo, nei juo kur nors važiavau. Bet apskritai po Lietuvą važinėju nemažai – į renginius, pasirodymus.
– Kokį automobilį vairuojate?
– Dabar „Volvo XC60“. Savo, kaip vairuotojo, karjerą pradėjau nuo „Mazda“, vėliau vairavau 2 litrų „Peugeot 406“, šis automobilis valgydavo nemažai degalų, bet juo buvo labai malonu važiuoti.
Vėliau ilgą laiką važinėjau šiek tiek senesniu „Chrysler Town & Country“. Jį po kiek laiko iškeičiau į tokį pat, tik naujesnį. Kai su teatru važinėjome į spektaklius ir renginius, buvo aktualu turėti talpesnį automobilį, kad viskas jame tilptų, o žmonės galėtų sėdėti patogiai.
Galiausiai priėmiau sprendimą, kad tokia didelė transporto priemonė man nebereikalinga, užtektų paprasto automobilio. Man labai patinka dabartinis turimas dyzelinis „Volvo XC60“. Kai į jį persėdau iš anksčiau turėto automobilio, supratau, kad jis gerokai ekonomiškesnis, – negaliu atsistebėti, kad galiu įsipilti degalų ir ilgam tai pamiršti. Tuo esu labai patenkintas. Vis dėlto kito automobilio su dyzeliniu varikliu rinktis neketinu – galbūt elektromobilį arba benzininį.
– Jums patiktų vairuoti elektromobilį?
– Norėčiau ateityje šeimoje turėti vieną elektromobilį ir vieną benzininį automobilį. Manau, kad gyvenant mieste tai būtų tobulas variantas.
– Esate stilingas žmogus. Ar automobilio dizainas jums turi įtakos renkantis, ką vairuoti?
– Dabartinis automobilis man gražus. Turiu ne naujausią modelį, bet ir naujausias labai patinka. Jei keisčiau, galvočiau apie tokį pat, tik naujesnį. Vis dėlto iš automobilio didelio kulto nedarau.
Mano manymu, jei žmogus gali rinktis, jis ir renkasi. Jei negali, neturi pakankamai finansų, važinėja tokiu automobiliu, kokį išgali nusipirkti. Juk pirmiausia transporto priemonės skirtos nuvykti iš taško A į tašką B.
Dar vienas svarbus kriterijus – saugumas ir ekonomija. Tik vėliau prasideda svarstymai dėl patogumo, dizaino ir kitų dalykų. Toks būtų mano požiūris į automobilius.
Žinoma, man patinka kokybiški dalykai, atkreipiu dėmesį į dizainą daugelyje sričių: architektūroje, skulptūroje, drabužiuose, interjere, automobilyje. Dizainas svarbus netgi renkantis telefoną.
– Vis dėlto seni automobiliai ilgai išlaikydavo medžiagų kvapą, jos būdavo kokybiškos ir sėdynių apmušalai nenusidėvėdavo nuvažiavus 150 tūkstančių kilometrų. Jums įdomesni retro automobiliai ar naujausi, kuriuose daugiau įvairių technologijų ir išmaniųjų sprendimų?
– Bet juk negali įstrigti laike – gerokai pasikeitė ekologiniai ir kiti standartai, o dabar daugybė dalykų kokybiškesni nei anksčiau. Tiesa, galbūt anksčiau medžiagos būdavo geresnės.
– Ar kruopščiai prižiūrite savo automobilį?
– Man labai patinka švarus automobilis, bet tam tikrais momentais apsileidžiu. Nemėgstu, kai automobilyje yra šiukšlių, tai mane erzina. Kai važinėdavau su kolegomis iš teatro, kompanija palikdavo šiukšlių – niekaip prie to negalėdavau priprasti.
Pavyzdžiui, pavalgė, įdėjo popierėlį į sėdynės kišenę, išgėrė kavos – paliko vienkartinį puodelį.
Tuomet turi susitvarkyti. Todėl labai gerai suprantu autobusų vairuotojus, kaip juos gali erzinti netvarka. Nesu labai pedantiškas, bet mėgstu nusiplauti, išsisiurbti automobilį.
– Koks jūsų vairavimo stilius?
– Agresyvus, bet su metais jis rimsta ir aš tuo labai džiaugiuosi. Neseniai važiavau ramiai ir svarsčiau, kaip gera niekur neskubėti. Jaunystėje gal ne visuomet sugebėdavau suvaldyti savo ūmų būdą, o jauni žmonės, kurie važinėja neskubėdami, yra išmintingesni.
Jaunystėje teko pakliūti į nemenką avariją, automobilis vertėsi, turėjau atvirą kojos lūžį. Gal dėl to dabar esu atsargesnis, nors ir po tų įvykių dar esu nutrūktgalviškai, kvailai leidęsis į visokias pavojingas situacijas. Kiekvieno temperamentas skirtingas ir kiekvienas pereina skirtingus etapus.
– Nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus vis dar sulaukiate?
– Baudos atkeliauja, bet greičio labai neviršiju. Nepiktnaudžiauju ir dėl automobilio statymo – visada susimoku. Dažniau gaunu baudų dėl greičio viršijimo užmiestyje, kur stovi vidutinio greičio matuokliai. Bet taip nutinka tikrai nepiktybiškai, nelakstau 150 kilometrų per valandą greičiu.
– Kokie vairuotojai jus erzina?
– Būna, kad užsimiršęs važiuoju antrąja eismo juosta ir staiga kitas vairuotojas agresyviai prilimpa iš galo. Tai labai nesaugu. Kas nutiktų, jei man reikėtų staiga stabdyti, atsirastų kliūtis kelyje? Baisu net pagalvoti, kokia nelaimė galėtų nutikti.
