Vilniečių automobiliai iškeliauja į užsienį.
Tiesa, tik tie, kurie daug metų užimdami vietas riogsojo kiemuose, kelkraščiuose.
Ir išvežami jie į metalo liejyklas Europoje jau nebepanašūs į transporto priemones – tik drožlių pavidalo.
Įvardijo, kokia bauda gresia už nenaudojimus automobilius be techninės apžiūros
Prieš kelias savaites įmonė „Laurimeta“ pradėjo smulkinti pirmuosius 66 automobilius.
Neseniai įsigyta įranga per valandą galima utilizuoti iki 25 tonų buvusių transporto priemonių.
Kiemuose – daugiau vietos
Vilniaus savivaldybė tikina, kad sunaikinti automobiliai – tik pradžia.
Šias mašinas teismas pripažino bešeimininkėmis ir perdavė savivaldybei, o ji jas prilygino atliekoms.
„Daugelyje senųjų Vilniaus rajonų pagal statybos techninį reglamentą trūksta automobilių stovėjimo vietų, todėl mašinomis užstatomos ir sporto aikštelės, ir vejos.
Ieškodami, kaip galėtume kiemus atlaisvinti, per trejus metus nutempėme daugiau nei 240 automobilių, kurie buvo tiesiogine tų žodžių prasme numesti ir palikti dūlėti.
Pasitaikė atvejų, kai nutempiamo automobilio savininkas užsirakindavo salone, buvo, kad griuvenų šeimininkai mėgino gudrauti mašinas stumdydami iš vieno kiemo į kitą.
V.Ščiavinsko nuotr.
Nutemptų savo transporto priemonių nepasigedo dvidešimt asmenų, po truputį atsikratome ir likusių“, – pasakojo savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Adomas Bužinskas.
Neatsiradus teisėtų šeimininkų, teismo sprendimo dėl savo likimo laukia dar maždaug 140 šeimininkų apleistų mašinų.
Už metalo laužą – pinigai
Dėl automobilių utilizavimo savivaldybė trejus metus bendradarbiaus su „Laurimeta“. Įmonė rūpinsis automobilių pervežimu iš savivaldybei priklausančių stovėjimo aikštelių, utilizavimo darbais ir sunaikinimo pažymėjimų išdavimu.
Visos įmonei perduotos transporto priemonės, iki šiol rūdijusios kiemuose, bus išardomos dalimis.
Paprastai prieš utilizuojant lieka tik kėbulas, nes variklis, degalų bakas ir padangos išmontuojama.
Sveikos, remontui tinkamos detalės bus panaudotos antrąkart, o kitos medžiagos bus perdirbamos.
Skaičiuojama, kad 95 proc. visų medžiagų bus panaudotos dar kartą ir tik 5 proc. jų bus atiduotos šalinti.
V.Ščiavinsko nuotr.
Be to, už kiekvieną toną supirkto metalo laužo „Laurimeta“ įsipareigojo savivaldybei išmokėti daugiau kaip 200 eurų mokestį.
Tai beveik padengia automobilių nutempimo, saugojimo, dokumentų tvarkymo išlaidas.
Savininkus verčia rūpintis
Savivaldybė vien per šiuos metus iš kiemų nutempė per 60 nenaudojamų automobilių.
Vis dėlto tokio neprižiūrimo turto sostinėje dabar sparčiai mažėja.
„Didelę dalį šito pamiršto automobilių parko jau išgyvendinome.
O šeimininkus tų automobilių, kurie buvo neatsakingai palikti, mes pažadinome iš žiemos miego.
Žmonės dabar supranta, kad savivaldybė ne šiaip švaistosi pažadais nutempti mašinas, bet tikrai vykdo kiemų sanitariją.
V.Ščiavinsko nuotr.
Tai tie automobiliai, kurie dar yra šio to verti, taip pat buvo išjudinti“, – sakė A.Bužinskas.
Akcija sulaukė atgarsių pasaulyje
Valdžia mėgsta demonstruoti, kaip traiško automobilius.
Prieš dešimtmetį Gedimino prospekte tuometis meras Artūras Zuokas automobilį „Mercedes“ pervažiavo šarvuočiu ir po šios akcijos keletą metų buvo prisimenamas užsienyje.
Antai neapsikentusi vairuotojų įžūlumo ir savavaliavimo Romos valdžia prabilo apie drakoniškas bausmes už Kelių eismo taisyklių pažeidimus.
Nacionalinė televizija „Canale 5“ tada paskelbė apie ketinimus sugriežtinti vairuotojų atsakomybę. Ateityje bus taikoma nebe administracinė, o baudžiamoji atsakomybė.
„Geriau jau sumokėti didelę baudą ar net pasėdėti kalėjime, negu patirti tai, kas nutiko Vilniuje“, – šmaikštavo naujovę Romoje pristatęs „Canale 5“ žinių reporteris.
A.Zuokas šarvuočiu pervažiavo „Mercedes“, stovintį ant dviračių tako. Akcijos nuotraukos apkeliavo daugybę pasaulio leidinių.
Taip pat savivaldybė tada pagamino lipdukų su šarvuočiu, kuris traiško ne vietoje pastatytą automobilį. Juos taip pat platino užsienyje.
Savivaldybė net pusę tūkstančio tokių lipdukų išsiuntė į Kembridžą studentams.
Susiję straipsniai
„Į kokią užsienio šalį važiuočiau, visur tai yra labai geras suvenyras, visi labai mielai laukia šios dovanos“, – prieš keletą metų pasakojo A.Zuokas.
Jis pripažino, kad ne vienas komandiruotėse sutiktas politikas, valdininkas ar verslininkas jį siejo su šia akcija.
Ne kartą Vilniaus savivaldybė gavo užklausų iš užsienio ir prašymų atsiųsti daugiau lipdukų.