L. Gradauskienė prisiminė dieną, kai į jos duris pasibeldė pareigūnai: džiaugiuosi, kad komišką situaciją išsprendėme draugiškai

Televizijos ir radijo laidų vedėja Livija Gradauskienė (48 m.) automobilyje nesivežioja jokio talismano – esą tokį turi tik savo galvoje. „Tai netgi galima pavadinti burtu. Aš visuomet stengiuosi kelyje padaryti ką nors gero – tuomet ir man pasiseka“, – išdavė žinoma moteris.

Livija Gradauskienė<br>T.Bauro nuotr.
Livija Gradauskienė<br>T.Bauro nuotr.
Livija Gradauskienė<br>T.Bauro nuotr.
Livija Gradauskienė<br>T.Bauro nuotr.
Livija Gradauskienė<br>T.Bauro nuotr.
Livija Gradauskienė<br>T.Bauro nuotr.
Livija Gradauskienė<br>T.Bauro nuotr.
Livija Gradauskienė<br>T.Bauro nuotr.
Livija Gradauskienė<br>T.Bauro nuotr.
Livija Gradauskienė<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

2021-09-25 15:00, atnaujinta 2021-09-25 19:02

– Livija, ką šiuo metu vairuojate ir kaip dažnai keičiate automobilius?

– Aš retai keičiu automobilius, esu labai ištikima „Volvo“, nors esu išbandžiusi ir kitų markių mašinas. Bet kai išbandai tai, kas patinka, visiškai nenori keisti į kitokį automobilį.

Dabar mano automobilis yra dyzelinis, bet netrukus ruošiuosi keisti į hibridinį. Mane nuoširdžiai jaudina ekologinė situacija, kad ir kaip tai skambėtų. Kai prieš mane kas nors paspaudžia greičio pedalą ir pasirodo juodų dūmų kamuolys, nesijaučiu gerai. Norėčiau, kad Vilnius ir visa Lietuva kvėpuotų švaresniu oru ir nesinuodytume.

– Dėl kokių priežasčių jums patinka „Volvo“ – dėl minimalizmo interjere, o gal patikimumo?

– Tiesą sakant, šiame automobilyje man patinka viskas: technologijos, patikimumas, saugumas, dizainas. Kai daiktas yra geras ir, kaip sako liaudis, automobilis nėra „skarbonkė“, jauti tikrumą kiekvienoje detalėje. Man nepatinka žaisliniai dalykai, automobilis turi būti rimtas ir patikimas. Mėgstu, kai jis važiuoja paspaudus greičio pedalą, o ne po truputėlį snausdamas įsibėgėja.

– Kaip stipriai jūs spaudžiate greičio pedalą?

– Neslėpsiu, kad tenka elgtis pagal situaciją. Jei nėra kokios nors skubos, važiuoju tvarkingai ir ramiai. Manau, vairuoju neprastai, bet tai labai priklauso nuo būsenos. Įsėdusi į automobilį stengiuosi suprasti, kad tai yra ta vieta, kurioje turi pamiršti visas problemas.

Kadaise vienas garsus vairuotojas davė gerą patarimą: „Automobilis yra įaugęs į mūsų gyvenimą, bet kai atidarai dureles ir įsėdi važiuoti, kol vairuoji, turi neegzistuoti jokios problemos ir rūpesčiai – juk vairuodamas vis tiek jų neišspręsi, gali tik viską dar labiau pabloginti.“

Šio patarimo stengiuosi nepamiršti. Vairuodama pastebiu, kad yra nekantrių vairuotojų, kurie signalizuoja, neįleidžia į eismo juostą, yra nervingi. O man norėtųsi, kad kelyje būtų daugiau draugiškumo ir nebūtų tiek pykčio.

– Ar tas pyktis žmonėms kyla iš pandeminio nuovargio, ar yra kitų priežasčių?

– Ta nervinė, psichinė situacija ir bendras nuovargis dėl pandemijos tikrai atsiliepia ir vairuojant. Bet galbūt tuomet geriau parėkauti miške ar padaužyti į pagalvę. Patarčiau blogą energiją išlieti kitur, bet tik ne kelyje.

Pavyzdžiui, sportuojant. Juk galima apsilankyti kokioje grupinėje treniruotėje ar pabėgioti, ir sportas išspaus paskutinį prakaito lašą. Tuomet kelyje niekas nebeerzins.

Aš nežinau geresnio būdo už sporto salę blogai energijai išlieti. O kelyje, nors ir sėdime savo mašinose, esame matomi – gali pažiūrėti į žmogų ir jam nusišypsoti, o ne grūmoti. Mane visuomet kiti įleidžia į eismo juostą, nes aš, pasižiūrėjusi į vairuotojus, nusišypsau.

– Kaip dažnai tenka pabendrauti su pareigūnais?

– Kartą nutiko įdomesnis įvykis, kai važiavau keistai užsisegusi diržą, – ne taip, kaip privaloma. Reido metu pareigūnas pasakė: „Ponia, jūs esate blogai užsisegusi saugos diržą.“

Pasirodo, vidury vasaros tas diržas buvo po lengva suknele, tokia juokinga situacija.

Pasiguodžiau, kad diržas mane smaugia per kaklą, bet pareigūnas pakartojo, kad taip važiuoti, kaip važiavau užsisegusi diržą, nesaugu. Taigi gavau tokią malonią pastabą.

Kitą kartą vežiau savo sergantį vaiką į polikliniką, o ji yra prie parduotuvės. Kiemas ten ankštas, tuomet buvo žiema ir daug sniego.

Kadangi buvo sudėtinga parkuotis, o mano būsena stresinė dėl sergančio vaiko, sugalvojau užvažiuoti ant vieno sniego kalniuko, kad galėčiau laisviau išlaviruoti iš kiemo.

Galiausiai grįžome namo, vaikas užmigo, ir išgirdau skambutį į duris. Jas atidariusi pamačiau du pareigūnus. Paaiškėjo, kad aš tame kieme nulenkiau plastikinį stulpelį, kuris buvo apsnigtas. Pareigūnai pasiūlė nuvykti prie parduotuvės ir viską išsiaiškinti su parduotuvės vedėja.

Greitai pas ją nuvykau, atsiprašinėjau ir žadėjau atlyginti patirtą žalą, o ta parduotuvės vedėja teištarė: „Livija, jei būčiau žinojusi, kad čia jūs nulenkėte tą stulpelį, būčiau, gink Dieve, nekvietusi pareigūnų.

Tiesiog mums nuolat kas nors nulenkia tą stulpelį, tad baigėsi kantrybė.“

Žodžiu, komišką situaciją išsprendėme draugiškai. Juk dažnai vairuojant kas nors nutinka.

– Ar kada nors skaičiavote, kiek kilometrų esate nuvažiavusi?

– Tikrai neskaičiuoju, nes visai nedraugauju su skaičiais. Tik žinau, kad seniai turiu vairuotojo pažymėjimą.

– Kaip manote, kada vairuoti būdavo lengviau – anksčiau, nes būdavo mažiau eismo dalyvių, ar dabar, nes automobiliai tapo išmanesni, atsirado daugiau tvarkos ir ribojimų keliuose?

– Niekada to nelyginau, bet manau, kad dabar važiuoti tikrai saugiau, nes automobiliai yra saugesni. Man tos apsaugos sistemos labai padeda. Kita vertus, dabar automobilių srautas didžiulis, daug avarinių situacijų sukelia vairuotojai, besinaudojantys mobiliaisiais telefonais.

Štai neseniai sostinėje pervažiavau Valakampių tiltu, kuriame eismo tvarka dabar pertvarkyta, ir turiu pasakyti, kad ne viskas apgalvota – čia labai dažnai kyla avarinių situacijų.

Taigi nors stengiamasi padėti vairuotojams, kartais nutinka įvairių situacijų. Žinoma, daug kas priklauso ir nuo vairuotojo dėmesingumo, psichologinės būsenos. Ramus, neskubantis žmogus niekuomet nepadarys nesąmonės, o jei stresuoji, nutinka visko.

– Esate radijo ir televizijos laidų vedėja. Ar jūsų automobilyje visuomet įjungta radijo stotis, o gal mėgstate važiuoti tyloje?

– Automobilyje mėgstu klausytis įvairių radijo laidų. Mane domina naujausia informacija.

Kai naktimis iš renginių važiuoju namo, klausausi garsinių knygų arba užsienio radijo laidų. Vairavimas – geras laikas sužinoti ką nors nauja. Muzikos, žinoma, taip pat kartais pasiklausau.

– Kaip kruopščiai mėgstate prižiūrėti automobilį?

– Nors man gražus nuplautas automobilis, nesu ideali švaruolė. Man svarbu, kad mašina važiuotų, tai yra priemonė susisiekti.

Man automobilis yra patogumo, o ne pasididžiavimo dalykas ar meilės objektas. Taigi nepersistengiu ir kasdien į plovyklą nevažiuoju.

– Ar vežiojatės su savimi kokį nors talismaną?

– Ne, talismano neturiu, nebent tik savo galvoje. Galima tai pavadinti net burtu. Pavyzdžiui, aš visuomet stengiuosi kelyje padaryti ką nors gero, tuomet ir man pasiseka.

Eisme stengiuosi elgtis draugiškai ir taip užsidirbti karmos taškų. Aš naudojuosi tokiais burtais.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.