„Bendras transporto sektoriui keliamas uždavinys yra iki 2050 metų išmetamų teršalų kiekį sumažinti 90 proc.“, – teigia Europos Komisijos narys V. Sinkevičius.
Jo teigimu, Europos žaliasis kursas yra veiksmų planas, kuriuo siekiama, kad Europa iki 2050 metų taptų klimatui neutraliu žemynu. Žaliasis kursas yra ypač aktualus transporto sektoriuje, nes jame sukuriamų emisijų kiekis vis didėja, taigi – reikalauja ryškių pokyčių, kad būtų pasiektas ES tikslas transporto sektoriui – iki 2050 metų išmetamų teršalų kiekį sumažinti 90 proc.
Pasak Transporto inovacijų asociacijos valdybos pirmininko Jurgio Adomavičiaus, Lietuva jau dabar numato griežtesnius „žaliųjų pirkimų“ reikalavimus viešajam transportui – iki 2030 m. pabaigos įsigyti tik netaršias viešojo transporto priemones. Nepaisant to, šiuo metu net 88 proc. mikroautobusų, autobusų ir troleibusų yra vis dar varomi dyzelinu, tik 5 proc. elektra, 3 proc. gamtinėmis dujomis.
Klimato kaitos problema įvairialypė
Europos Komisijos narys V. Sinkevičius pažymi, jog nereikėtų manyti, kad klimato kaitos problematiką kuria tik energetikos ir transporto sektoriai. „Klimato kaitos problema yra įvairialypė: netvarus žemės ūkis, pramonė, perteklinis išteklių išgavimas ir naudojimas bei daugelis kitų žmogaus veiklų daro neigiamą įtaką bioįvairovei, ekosistemoms bei klimatui.“
Kaip paskatą Lietuvos įmonėms, viešojo sektoriaus ir visuomeninėms organizacijoms pasirinkti žaliąjį kursą, Lietuvos geležinkeliai organizuoja konkursą „Žaliojo susisiekimo link“. Tarptautiniame transporto inovacijų forume spalio pabaigoje vyks „Žalieji apdovanojimai“ – bus paskelbti konkurso laimėtojai pasiūlę geriausius ir novatoriškiausius aplinkai draugiškus sprendimus.
Vis dėlto sėkmingam žaliojo kurso įgyvendinimui neužtenka tik institucijų, organizacijų ar įmonių iniciatyvos. „Mes galime triūsti rašydami strategijas ir veiksmų planus, tačiau jei visuomenei tai nerūpės, jei tas pokytis, kurį siūlys politikai jiems atrodys svetimas, žaliojo kurso tikslai nebus pasiekti“, – teigia V. Sinkevičius.
V. Sinkevičius atkreipia dėmesį į tai, kad visuomenės suvokimas apie klimato kaitą ir galimus to padarinius auga, žmonės vis dažniau renkasi tvaresnes alternatyvas. „Jau dabar daugybė žmonių keičia savo mobilumo miestuose įpročius ir neabejoju, kad ta dalis visuomenės atsirandant vis daugiau alternatyvų tik augs.“
Vis dėlto perėjimas prie aplinkai draugiškų alternatyvų nėra toks greitas, kaip norėtųsi. „Gyventojai naudojasi taršiu transportu ne dėl to, kad nori kenkti planetai, o dėl to, kad neranda sau tinkamų ir prieinamų alternatyvų.“ Pratęsdamas šią mintį V. SInkevičius pridūrė, jog svarbu ne tik sukurti žaliąsias alternatyvas, bet ir užtikrinti, kad jos būtų praktiškai įgyvendinamos, patogios, priimtinos ir prieinamos gyventojams.
„Jei norime paskatinti žmones dažniau naudotis viešuoju transportu, turime užtikrinti, kad jis būtų patogus, švarus ir juo būtų galima greitai pasiekti kelionės tikslą. Jei kalbame apie elektromobilius, tai tam irgi reikalinga infrastruktūra, pakankamai platus greitojo įkrovimo stotelių tinklas. Lietuvoje tokių stotelių tinklas plečiasi, tačiau išlieka nepakankamas tam, kad būtų galima pasiekti proveržį skatinant šio tipo transportą.
Ypač kai kalbame apie daugiabučių namų mikrorajonų kiemus. Tad prieš permetant atsakomybę ant gyventojų pečių – mokesčiais, baudomis ar kitais būdais – pirmiausia turime įsitikinti, ar tikrai padaryta viskas, kad būtų sukurtos gyventojams priimtinos ir prieinamos alternatyvos“, – aiškina V. Sinkevičius.
