– Mantai, daug metų gyvenote be automobilio. Ar vis dar jo neturite, o gal jau įgijote vairuotojo pažymėjimą ir nusipirkote mašiną?
– Ne, nevairuoju ir neplanuoju vairuoti. Kai pasiklausau aplinkinių, man atrodo, kad automobilis net riboja laisvę. Galiu puikiai gyventi ir nemokėdamas vairuoti.
Be to, iš pažįstamų girdėjau, kad šiais laikais išsilaikyti egzaminus vairuotojo pažymėjimui gauti gana sudėtinga, mokymai neretai užsitęsia, ne visi geba tai įveikti, todėl aš savęs nespaudžiu. Gal kada nors reikės tai padaryti, o gal jau bus per vėlu.
Daugybę metų Vilniuje gyvenu Senamiestyje, dėl to man būtų sudėtinga turėti automobilį. Man apskritai atrodo, kad šiais laikais nėra būtinybės turėti automobilį, kai yra tiek daug kitų transporto priemonių.
Gal būtų įdomu pasivažinėti ir troleibusais, bet taupydamas laiką to nedarau.
Man patinka vienatvė, kartais norėčiau vienas nuvykti į Nidą ar kur nors kitur be jokios kompanijos. Pasvarstau, kad galbūt tuomet ir praverstų vairuotojo pažymėjimas, kad nereikėtų prašyti draugų ar pažįstamų pagalbos norint nuvykti į kokį nors tašką. Bet nevairuoju ir randu būdų keliauti kitaip.
– Tad kaip keliaujate? Naudojatės pavežėjų paslaugomis?
– Mano darbuotojai turi mašinas, tad tai problemų nesukelia. Ir iš tiesų dažnai naudojuosi pavežėjų paslaugomis, ypač užsienyje. Taip keliauti patogu, nes nereikia galvoti, kur palikti automobilį, pavežėjas išleidžia tave, kur reikia, tad neapsikraunu galvos.
– Ar jums patinka keliauti su pavežėjais ir taksi? Kaip įvertintumėte šios paslaugos kokybę Lietuvoje?
– Yra pagerėjimo ženklų. Kartais keliaudamas net pasiteirauju, ar tą vairuotoją vėl galėčiau išsikviesti, nes jis mandagus, kultūringas, o automobilis tvarkingas.
Nesvarbu, koks automobilis, svarbiausia, kad jis kvepėtų. Juk tokiu automobiliu ir su kultūringu žmogumi keliauti daug maloniau.
Dažniausiai, kai važiuoju, būnu užsiėmęs darbais arba paskendęs savo mintyse, naršau telefone. Todėl dažnai nekreipiu dėmesio į netinkamą vairavimą, bet jeigu kas nors labai rėžia akį ir dar būnu prastos nuotaikos, kartais ir pakomentuoju.
– Nors nevairuojate, jus dažnai galima sutikti naujų automobilių pristatymuose. Jums tai nėra svetimas pasaulis, pažįstate modelius, tiesa?
– Automobilių pristatymai yra kas kita, tai apskritai įdomūs renginiai. Man gražu žiūrėti į naujus automobilius, dažnai tenka būti aplinkoje, kurioje žmonės domisi, kolekcionuoja ar važinėja naujais automobiliais.
Mano klientai tuo domisi ir aš tuo žaviuosi. Gyvenime aš taip pat norėčiau vairuoti tuomet, kai galėčiau vairuoti tai, ką norėčiau įsigyti. Nenoriu vairuoti bet ko, man tuomet geriau važiuoti kitu transportu.
– Ką jums labiausiai patiktų vairuoti?
– Mane žavi „Range Rover“, kitos markės. Turiu keletą savo mėgstamiausių. Bet tai nebūtinai yra liukso klasės automobiliai.
Kadangi dirbu su gražiais dalykais, man ir geras bei gražus automobilis yra tam tikra puošmena, pomėgis, brangus malonumas.
– Kadaise esate išsakęs mintį, kad ir žvaigždės turėtų rinktis automobilius pagal savo propaguojamą stilių, esą moteris automobilius turi keisti kaip prabangius aksesuarus. Ką apie žmogų pasako jo vairuojamas automobilis?
– Žinoma, ne visi turi galimybę vairuoti tai, ką norėtų, kartais tenka prisitaikyti prie situacijos. Bet manau, kad šiais laikais nėra didelio skirtumo, ką vairuoji.
Galbūt tai labiau akcentuoja tie, kurie gyvena iš tiesų išskirtinį gyvenimą, jų gyvenimo būdas yra prabangus, jie turi asmeninius vairuotojus.
Žinote, kas mane truputėlį juokina? Kai žinomi mūsų šalies verslininkai patys sėda prie automobilių, kuriuos tarsi turėtų vairuoti kiti, vairo. Tai yra savotiška nesąmonė. Galbūt jie nori patys viską išbandyti, bet apskritai reikėtų rinktis žmogaus padėtį atitinkantį automobilį. Lietuvoje kartais merginos sėda vairuoti tokių automobilių, kuriuose atrodo apgailėtinai.
Tuomet pats automobilis praranda ir prasmę, ir vertę, nes tai būna ne vietoje ir ne laiku. Kartais apie žmones labai daug pasako automobilis – gali ne tik sužavėti, bet ir pasakyti prastų dalykų.
Jei į kiemą įvažiuoja prabangus automobilis, tai dar nereiškia, kad jame sėdės ir ypatingo bendravimo, išskirtinis žmogus. Būna visko.
– Ar norėtumėte pats važinėti su asmeniniu vairuotoju, jei tokią prabangą galėtumėte sau leisti? Būtų patogu, kai nereikėtų niekuo rūpintis.
– Ne, nenorėčiau. Norėčiau pats vairuoti, bet tik tuomet, kai turėčiau tam laiko.
Niekad nenorėčiau vairuoti darbo reikalais, nes tai kelia įtampą, ypač mieste, spūstyse.
Turiu draugų Florencijoje, kurie neturi automobilio ir tuo džiaugiasi. Yra šalių, miestų, kur geriau automobilio net neturėti, naudotis kitu transportu.
Būna, kad automobilį gali statyti tik ant namo stogo. Taigi daugiau problemų nei naudos.
– Daug keliaujate po pasaulį. Kokią šalį norėtumėte apkeliauti automobiliu?
– Pagal tai, kas man patinka, ir automobiliai turėtų būti gražūs, tinkantys tai šaliai. Visada graži Prancūzijos Rivjera, Portofinas Italijoje... Man atrodo, kad tam tikrų markių automobiliai atsiskleidžia tam tikroje aplinkoje. Tuomet mašina netgi papildo, prideda žavesio toms vietoms.
– Dirbate su puošyba. Ar tenka puošti ir automobilius?
– Kartais mane nustebina, pavyzdžiui, jaunųjų prašymas papuošti automobilius. Mėginu nuo to atkalbėti, nes man atrodo, kad kokybiško arba žinomos kompanijos automobilio nereikia puošti, – jis pats yra kaip puošmena. Jo puošti nei žiedais, kaip mes anksčiau Lietuvoje darydavome, nei kaspinais nereikia. Tai jau seni laikai, automobiliai dabar gražūs ir modernūs. Esu puošęs automobilius tik jų pristatymams, tačiau puošti jų asmeninėms šventėms nerekomenduoju, nes tai – pigus reikalas.
