Iš šarvuoto limuzino į viešąjį transportą persėdęs G. Kirkilas papasakojo, kaip gyvena išėjęs į pensiją Prisiminė keliones su A. Brazausku

Buvęs premjeras Gediminas Kirkilas (71 m.) – kaip niekada arti rinkėjų. Anksčiau per televiziją dažniau jį galėję matyti šalies gyventojai dabar politiką sutinka ir netgi pakalbina viešajame transporte, kuriuo jis labai pamėgo keliauti po Vilnių. Dar įdomiau, kad G.Kirkilą veža ir du jo broliai, mat vienas sostinėje vairuoja autobusą, kitas – troleibusą.

G.Kirkilas neabejoja, kad daug kur galima nueiti ir pėsčiomis, nebūtina visur keliauti automobiliu.<br>T.Bauro nuotr.
G.Kirkilas neabejoja, kad daug kur galima nueiti ir pėsčiomis, nebūtina visur keliauti automobiliu.<br>T.Bauro nuotr.
Česlovas Juršėnas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Česlovas Juršėnas.<br>V.Skaraičio nuotr.
G.Kirkilas neabejoja, kad daug kur galima nueiti ir pėsčiomis, nebūtina visur keliauti automobiliu.<br>T.Bauro nuotr.
G.Kirkilas neabejoja, kad daug kur galima nueiti ir pėsčiomis, nebūtina visur keliauti automobiliu.<br>T.Bauro nuotr.
Politikas labiau mėgo ne vairuoti pats, o būti vežiojamas.<br>kiti
Politikas labiau mėgo ne vairuoti pats, o būti vežiojamas.<br>kiti
G.Kirkilas neabejoja, kad daug kur galima nueiti ir pėsčiomis, nebūtina visur keliauti automobiliu.<br>D.Umbraso nuotr.
G.Kirkilas neabejoja, kad daug kur galima nueiti ir pėsčiomis, nebūtina visur keliauti automobiliu.<br>D.Umbraso nuotr.
Politikas labiau mėgo ne vairuoti pats, o būti vežiojamas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Politikas labiau mėgo ne vairuoti pats, o būti vežiojamas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
G.Kirkilas ir S.Brundza.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
G.Kirkilas ir S.Brundza.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
G.Kirkilui teko labai daug bendrauti ir dirbti kartu su A.Brazausku.<br>B.Beinoravičiaus nuotr.
G.Kirkilui teko labai daug bendrauti ir dirbti kartu su A.Brazausku.<br>B.Beinoravičiaus nuotr.
G.Kirkilui teko labai daug bendrauti ir dirbti kartu su A.Brazausku.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
G.Kirkilui teko labai daug bendrauti ir dirbti kartu su A.Brazausku.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
G.Kirkilui teko labai daug bendrauti ir dirbti kartu su A.Brazausku.<br>P.Lileikio nuotr.
G.Kirkilui teko labai daug bendrauti ir dirbti kartu su A.Brazausku.<br>P.Lileikio nuotr.
G.Kirkilui teko labai daug bendrauti ir dirbti kartu su A.Brazausku.<br>P.Lileikio nuotr.
G.Kirkilui teko labai daug bendrauti ir dirbti kartu su A.Brazausku.<br>P.Lileikio nuotr.
G.Kirkilui teko labai daug bendrauti ir dirbti kartu su A.Brazausku.<br>R.Jurgaičio nuotr.
G.Kirkilui teko labai daug bendrauti ir dirbti kartu su A.Brazausku.<br>R.Jurgaičio nuotr.
G.Kirkilas neabejoja, kad daug kur galima nueiti ir pėsčiomis, nebūtina visur keliauti automobiliu.<br>T.Bauro nuotr.
G.Kirkilas neabejoja, kad daug kur galima nueiti ir pėsčiomis, nebūtina visur keliauti automobiliu.<br>T.Bauro nuotr.
Ne visiems patikdavo politiko pypkė – buvo dėl jos ir išsakančių pastabų.<br>P.Lileikio nuotr.
Ne visiems patikdavo politiko pypkė – buvo dėl jos ir išsakančių pastabų.<br>P.Lileikio nuotr.
Ne visiems patikdavo politiko pypkė – buvo dėl jos ir išsakančių pastabų.<br>P.Lileikio nuotr.
Ne visiems patikdavo politiko pypkė – buvo dėl jos ir išsakančių pastabų.<br>P.Lileikio nuotr.
Daugiau nuotraukų (15)

Lrytas.lt

Feb 18, 2023, 3:15 PM, atnaujinta Feb 19, 2023, 8:03 AM

– Gediminai, Lietuvos politinėje padangėje užimdamas aukščiausius postus važinėjote ir šarvuotais limuzinais, ir kitais liukso klasės automobiliais. Juokaudamas palyginsiu, kad dabar persėdote į skardinį troleibusą. Koks jausmas buvo persėsti į nuosavą automobilį ir viešąjį transportą po to, kai daugelį metų buvote vežiojamas asmeninių vairuotojų?

– Tas virsmas įvyko palengva ir paprastai. Tiesą sakant, išėjęs į pensiją nebevažinėju automobiliu, o keliauju viešuoju transportu ir tuo labai džiaugiuosi.

Prieš metus su žmona, kuri vairuoja dar geriau nei aš, atsisakėme automobilio – mažiau problemų, nes nebevargina jo priežiūra, nereikia ieškoti stovėjimo aikštelių. O kai norime kur nors važiuoti atostogų, pagelbėja vienas ar kitas sūnus. Sykį važiavome traukiniu – irgi patiko.

Dar mėgstu naudotis pavežėjų paslaugomis, programėle patogiai galima juos išsikviesti.

Pavyzdžiui, vakar su žmona važiavome į Filharmoniją. Žmona, bateliai, tas, anas... Taigi patogiau taksi. Nematau ypatingos prasmės dabar turėti automobilį. Nelabai suprantu ir tų, kurie kelis šimtus metrų iki parduotuvės važiuoja automobiliu. Mes su žmona iki jos ramiai nueiname.

Dabar mums daug lengviau keliauti viešuoju transportu. Pavyzdžiui, rytoj važiuosiu į Rytų Europos studijų centrą, kur turėsiu susitikimą, dažnai lankausi šio centro renginiuose, esu tarybos narys. Į kai kuriuos kitus susitikimus taip pat vykstu viešuoju transportu, kuris yra patogus.

Juk esu vilnietis, todėl nuo senų laikų viešasis transportas man nėra svetimas. Pavyzdžiui, dažnai tenka važiuoti troleibusu Konstitucijos prospektu. Jis ten važiuoja greičiau nei lengvieji automobiliai, mat turi savo juostą ir išvengia spūsčių.

Dažniausiai keliauju iš Žirmūnų, kuriuose gyvenu, o jei kokį reikalą turiu netoliese, nueinu ir pėsčiomis. Po ranka turiu viešojo transporto tvarkaraštį – pasižiūriu, kada atvažiuos troleibusas ar autobusas. Galiu patvirtinti, kad mūsų autobusai ir troleibusai tiksliai laikosi grafiko.

– Kai viešojo transporto vairuotojai streikavo, turbūt nebuvo labai patogu keliauti?

– Kai protestavo, buvo mažiau transporto, kartais jis būdavo sausakimšas, tad tikrai tas porą savaičių buvo sunkiau.

– Sunku patikėti, kad net į tenisą skubate viešuoju transportu.

– Taip, važiuoju 19 troleibusu, o prie Spaudos rūmų persėdu į 7 autobusą, kuris nuveža iki arenos, kur žaidžiu tenisą.

– Ar įsėdęs į viešąjį transportą sulaukiate daug skundų dėl politikų? Gal kaip buvusiam ilgamečiam politikui rinkėjai linkę pasiguosti?

– Dažnai pabendrauju su kitais keleiviais. Tik pastarasis laikotarpis turėjo savų iššūkių, juk didesnę dalį buvome su kaukėmis, tad ne visi atpažindavo ar būdavo galima pasikalbėti. Žmonės užkalbina, pasiguodžia. Kita vertus, ir aš niekada neturėjau neigiamo požiūrio į žmones, atvirkščiai, kuo toliau nuo mano, kaip premjero, laikų, tuo pozityviau mane vertina.

– Ar kontrolieriai taip pat atpažįsta? Tikriausiai zuikiu nekeliaujate, tiesa?

– Atpažįsta. Turiu e. bilietą, pamenu, kartą įlipo kontrolierius, visus patikrino, į mane pasižiūrėjo, nusišypsojo, linktelėjo galva ir net netikrino mano bilieto.

– Gal patikimas politikas žmonėms atrodėte?

– Tai jau reikia žmonių klausti. Galbūt. Bet zuikiu tikrai nekeliauju.

– Jūsų broliai beveik kasdien keliauja viešuoju transportu, mat yra vairuotojai. Ar dažnai keliaujate kartu su jais?

– Labai retai, nes jų maršrutai kiti, nei man reikia. Keliskart teko važiuoti, bet per koronaviruso pandemiją nebuvo galima prieiti, tai tik susimojuodavome rankomis, ir tiek.

– Troleibusą vairuojantis jūsų brolis Artūras, rodos, net pravardę turėjo dėl jūsų pareigų – jį vadindavo Premjeru, tiesa?

– Esu girdėjęs šią istoriją. Jis iki šiol tebėra aktyvus profsąjungos narys, kiek žinau, taip pat dalyvavo streikuose. Jis jaunesnis už mane, vienas jauniausių vaikų šeimoje. O aš iš brolių vyriausias.

Beje, prisiminiau, kaip man dar būnant politiku pranešė, kad mano brolis susidūrė su pramogų pasaulio asu Arūnu Valinsku (56 m.). Vėliau jie dar ilgai bylinėjosi dėl tos avarijos, kol brolis, kiek žinau, laimėjo tą teismą. O mes su A.Valinsku vėliau tapome politiniais oponentais.

– Buvote ir Lietuvos krašto apsaugos ministras, vėliau premjeras, Seimo vicepirmininkas. Apskritai per gyvenimą daugiau kilometrų nuvažiavote pats ar jus daugiau vežė asmeniniai vairuotojai?

– Turbūt daugiau kilometrų mane vežė, nes pats vairuoju labai mažai, nors turiu vairuotojo pažymėjimą. Be to, važiuodamas mėgstu dirbti, ką nors rašyti.

– Kai aktyviai užsiėmėte politika, ar buvo svarbu, kokiu automobiliu važinėsite? Klerančiu automobiliu tautos išrinktajam važiuoti gal nepridera.

– Šią problemą buvau palikęs vadovybės apsaugai. Kai dirbau premjeru, pamenu, tuometis Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas (84 m.) spaudė atnaujinti automobilių parką, tada Seimo garažas įsigijo kokius 10 naujų automobilių.

Pats iš nuosavų turėjau įvairių „Žiguli“, „Fiat“, „Volkswagen“ markių automobilių, bet per gyvenimą pakeičiau ne tiek ir daug.

– Buvote labai viešas žmogus, ėjote aukštas politines pareigas. Kaip būdavo tais atvejais, kai automobilyje tekdavo aptarti asmeninius reikalus? Ar nebūdavo nepatogu prie svetimų žmonių, apsaugos vyrų ir vairuotojų spręsti šeimos rūpesčius? O gal turėjote patikimą vairuotoją, kuris saugojo ne tik politines, bet ir šeimos paslaptis?

– Ypatingų paslapčių neturėjau, bet vairuotojai visi buvo patikimi, negirdėjau, kad būtų ką prišnekėję kitiems. O leisdamiesi į ilgesnę kelionę mes su jais pasikalbėdavome apie žvejybą, tenisą, dar ką nors. Turiu pripažinti, kad visi vairuotojai buvo labai korektiški žmonės.

– O jūs jiems neturėdavote pastabų, kaip vairuodavo? Kartais eismo dalyviai būna nepatenkinti, kai valdžia, įsijungusi švyturėlius, juos gainioja iš kelio.

– Nors valdžia kartais tikrai būdavo kritikuojama, kad važiuoja su švyturėliais, į apsaugos darbą stengdavausi nesikišti.

Aš dažniausiai būdavau įnikęs į darbą kompiuteriu, ką nors rašydavau, taigi neturėjau mados kištis į profesionalų darbą.

– Ar ir automobilyje mėgdavote užtraukti pypkę?

– Kai mane vežiodavo – taip. Nors, turiu prisipažinti, ne visi vairuotojai su tuo sutikdavo, o aš visuomet atsiklausdavau. Dauguma neprieštaraudavo, kad rūkysiu, bet būdavo ir tokių, kurie nenorėdavo, tuomet ir nerūkydavau.

– Nejaugi drįsdavo prieštarauti premjerui?

– Buvo tokių, kurie prieštaraudavo. Ne tik vairuotojas su manimi būdavo automobilyje, bet ir apsaugos žmogus. Taigi ne visiems mano pypkė patikdavo.

– Kiek automobilyje būdavo priimama svarbių politinių sprendimų?

– Dažnai tardavomės įvairiais klausimais su kitais politikais. Pavyzdžiui, nuo 1988-ųjų iki 1990-ųjų gyvenimas buvo labai intensyvus, sprendimai buvo priimami kasdien.

Reikėdavo susiderinti kalbas, pranešimus spaudai. Pamenu, kaip būdamas premjeru važiavau į Klaipėdą ir netikėtai pranešė, kad „Mažeikių naftoje“ įvyko avarija, nuvirto bokštas. Mums staigiai reikėjo pakeisti kryptį ir važiuoti į Mažeikius.

– Nepriklausomybės pradžioje šalies vadovai ir aukštus postus užėmę politikai važinėjo šarvuotais limuzinais. Iki šiol daugelis mena šarvuotą „Mercedes-Benz 560 SEL“, kuriuo būdavo vežiojamas Vytautas Landsbergis (90 m.), vėliau – Algirdas Brazauskas (1932–2010). Ką pamenate iš tų laikų, kiek buvo išleidžiama automobiliams?

– Ir aš važinėjau tuo pačiu „Mercedes-Benz“, nes man teko perimti pozicijas iš A.Brazausko. Nors tuometis Vadovybės apsaugos departamentas (dabar Vadovybės apsaugos tarnyba) vis ragino persėsti į naują automobilį, aš atsakydavau, kad man to nereikia, ir dar pusmetį automobilio nekeitėme.

Kaip ir anksčiau, taip ir dabar manau, kad tai tėra transporto priemonė ir svarbiausia, jog ji važiuoja. Buvo laikas, kai trumpai važinėjau kitu automobiliu, bet pasiguodžiau, kad jame per mažai vietos, ir pasiūliau grįžti į ankstesnį automobilį. Pamenu, kad Prezidentūros, Seimo ir Vyriausybės vadovų automobiliai būdavo perkami kartu.

– Daug dirbote su A.Brazausku – iš pradžių buvote jo padėjėjas, vėliau – atstovas ryšiams su spauda. Ar daug keliaudavote kartu su prezidentu?

– Daug kur keliaudavome, daugiausia po Lietuvą. Kai prasidėjo Sąjūdis, A.Brazauskas mane, tuo metu buvusį jo pavaduotoju, pasikvietė ir sako: „Dabar tu būsi mano spaudos atstovas.“

Pasiteiravau, ką reiškia šita pozicija. O jis man atsakė: „Eik į Martyno Mažvydo biblioteką, paskaityk knygų ir sužinosi, ką tai reiškia.“

Tuo metu Lietuvoje jau dirbo nemažai užsienio žurnalistų – Edwardas Lucasas ir kiti. Jie čia sekdavo įvykius, lankydavosi spaudos konferencijose, todėl man tekdavo atsakinėti į klausimus.

Prisimenu, kai Lietuvos komunistų partija atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos partijos, 1990-ųjų sausį skridome vyriausybiniu lėktuvu į Maskvą. Tuo metu ten kilo pūga, ir kai mes nusileidome Maskvos oro uoste, Lietuvos atstovybė įspėjo, kad reikės eiti pėstiems, nes Maskva nepatenkinta mūsų atsiskyrimu.

Taigi jie parodė tokį ženklą, neleido privažiuoti mašinai prie lėktuvo. Ironiškiausia, kad išvakarėse žaisdamas krepšinį susižeidžiau koją, sunkiai vaikščiojau. Nueiti tuos 1,5 kilometro buvo iššūkis, ypač žinant, kokiais dideliais žingsniais vaikščiodavo A.Brazauskas.

Kai į Lietuvą atvyko Michailas Gorbačiovas (1931–2022), man buvo pavesta visur lydėti jo žmoną Raisą Gorbačiovą (1932–1999). Ji iš automobilio dažnai jam skambindavo. Kartu su R.Gorbačiova važiavome į Kaliningradą, o M.Gorbačiovas buvo žadėjęs padėti išsaugoti Kristijono Donelaičio muziejų. Tai, tiesą sakant, ir padarė R.Gorbačiova, nes tuo metu ji buvo sovietinės kultūros fondo įkūrimo iniciatorė ir fondo prezidiumo narė. Ji dirbo visuomeninį darbą ir užsiėmė labdara.

– Metai iš metų, dažniausiai prieš kiekvienus rinkimus, sprendžiama, ką daryti su Seimo narių automobiliais – ar Seimui reikia automobilių parko, ar verta juos nuomotis. Kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu?

– Buvo išbandyti įvairūs modeliai. Vienais metais buvo nuspręsta įsigyti „Volkswagen Golf“, todėl Seimo nariai pradėjo mokytis vairuoti. Iš to kilo įvairių istorijų, pavyzdžiui, Romualdas Ozolas (1939–2015) buvo vienas tų, kuris mokėsi tai daryti, bet nelabai sėkmingai – iš Grigiškių į Vilnių grįžo įsijungęs pirmą pavarą.

Beveik visi savo rinkimų kampanijose žada, kad naikins visokias privilegijas, bet vis tiek galiausiai viskas lieka. Atkreipiau dėmesį ir į šį Seimą, kad tie patys vairuotojai sėdi mašinose ir laukia savo viršininkų. Taigi niekas nesikeičia.

Manau, kad tam tikras automobilių parkas Seime turėtų būti, bent jau minimalus, juk tenka vežioti užsienio delegacijas, pirmininkavome ir Europos Sąjungoje.

Yra ir priėmimai, kuriuose paprastai tenka išgerti taurę vyno. Ne vienas Seimo narys jau yra nukentėjęs dėl to, kad vėliau mėgino pats vairuoti. Juk kitose šalyse, pavyzdžiui, net Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kongreso nariai, kai vyksta sesija, neturi teisės patys vairuoti automobilio, privalo kviesti taksi arba yra tam paskirti vairuotojai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.