Plika akimi matomi pokyčiai
Lyginant pirmuosius elektromobilius su šių dienų masinėmis elektra varomomis transporto priemonėmis, pokyčiai matomi plika akimi. Dvigubai ar net trigubai talpesnės baterijos, vietoje 100 – bent 300 realiai viena įkrova nuvažiuojamų kilometrų, išsamus saugumo ir komforto technologijų paketas, o kur dar gerokai išaugęs pavaros našumas ar tiesiog akies nedilginanti automobilio išvaizda.
Visais šiais privalumais gali pasigirti dauguma šiandien nuo konvejerio riedančių elektromobilių. Pažanga įspūdinga ir todėl, kad dešimtmetis automobilių pramonėje nėra ilgas laiko tarpas: dažnai tiek pakanka vos vienai modelio kartai pasikeisti.
Tačiau tradicinę automobilio sampratą iš gilumos supurčiusios elektromobilių technologijos sužadino kaip niekada didelius vairuotojų lūkesčius. Situaciją dar labiau kaitina ir Europoje griežtėjantis teisinis reguliavimas. Tad šių tektoninių plokščių susikirtimas kone neišvengiamai sukels rinkos drebėjimą. Pirmąsias jo apraiškas jau galime matyti gamintojų prezentacijose.
Labai skambią paraišką pateikė vienas didžiausių pasaulyje automobilių gamintojų „Stellantis“, valdantis tokius prekių ženklus kaip „Peugeot“, „Jeep“, „Fiat“, „Opel“ ir daugelį kitų.
Naujos kartos elektromobilių platformą „STLA Medium“ sukūręs koncernas į gatves išleido pirmąjį „vaiką“ – įspūdingų parametrų ir išvaizdos kompaktišką miesto visureigį „Peugeot e-3008“. Jis pakeis bestseleriu tapusį savo pirmtaką, kurio visame pasaulyje parduota daugiau nei 1,7 mln. vienetų.
„STLA Medium“ platformos konstrukcija pritaikyta bent 500 km viena įkrova nuvažiuojančių elektromobilių gamybai. Įrengus didesnį baterijos paketą, jų rida gali padidėti iki 700 km. Kol nebuvo sukurta ši platforma, bendrovės elektromobiliai galėjo pasigirti apie 400 km siekiančia maksimalia rida.
Platformos 400 V elektros architektūra leidžia baterijos energijos atsargas nuo 20 iki 80 proc. papildyti per 27 minutes. Smarkiai išaugo ir baterijų talpa. Štai naujajame „Peugeot e-3008“ ji gali siekti nuo 73 iki 98 kWh, palyginti su anksčiau šios markės elektromobiliuose naudotais 54 kWh talpos energijos kaupikliais.
Ne mažiau svarbu ir tai, kad numatyta palaikyti įvairios cheminės sudėties baterijas, taip pat – ir kietojo būvio akumuliatorių, nes bendrovė daug investuoja į naujų baterijų gamybą.
Daugiau naujienų
Galime pamatyti ir daugiau įdomių pokyčių. Štai rugsėjo pradžioje Miunchene vykusioje tarptautinėje automobilių parodoje „Mercedes-Benz“ pristatė naująją elektromobilių platformą MMA, kurios pagrindu kurs įvairius modelius.
Teigiama, jog jie viena įkrova galės įveikti iki 750 km. Klijuojami baterijų celių moduliai sumažins svorį ir padidins konstrukcijos standumą, o 800 V sistema leis užtikrinti įkrovimą iki 250 kW galia tiesioginės srovės stotelėse.
Savo ruožtu „Volkswagen Group“ skelbia, kad 2026-aisiais pristatys elektromobilių platformą, kurioje bus įrengtos iki 1268 kW/1700 AG galios sistemos.
„Tesla“ puse lūpų kalba apie tai, kad kitos kartos jos elektromobilių platforma bus skirta savivaldžiams modeliams. Tiesa, kol kas nėra aiški jos pristatymo data, o artimiausiais metais JAV bendrovė daugiau dėmesio skirs gamos plėtrai.
Apie naująją platformą 2025-aisiais prabilo net ir tokia kukli elektromobilių rinkos žaidėja kaip „Honda“. Tad akivaizdu, jog šiuo keliu pasuks vis daugiau gamintojų. Neišvengiama paskata jiems tai daryti yra elektromobilių paprastumas, palyginus su vidaus degimo varikliai varomais modeliais.
Tik elektromobiliams skirtos platformos leidžia tikslingiau projektuoti erdves: įrengti erdvesnius salonus, sumontuoti didesnes baterijas ir pan. Be to, įvairiais skaičiavimais, baterijose kaupiama elektros energija varomų modelių platformos sudaro gerokai didesnę fiksuotų kaštų dalį viename automobilyje, nei gaminant iškastiniu kuru varomus modelius, o tai galiausiai atpigina masinę gamybą.
Proveržis galvose?
Elektromobilių specialistas, tinklaraščio „100 procentų elektrinis“ autorius Dainius Jakas sako, jog elektra varomuose modeliuose nuosekliai montuojamos vis geresnės baterijos, jie toliau nuvažiuoja, tačiau pokyčiai negali ateiti akimirksniu.
Viena pagrindinių priežasčių yra kaina. Specialisto teigimu, didesnis pasistūmėjimas regimas vertinant ilgesnį laikotarpį, todėl ir dabar besitikintiems įspūdingo technologinio proveržio dar teks kiek apsišarvuoti kantrybe.
„Jei elektromobilyje įdėtume gerokai pažangesnę bateriją, jo kaina iš karto pakiltų, tarkime, nuo 60 iki 90 tūkst. eurų. Nesunku suprasti, kad parduoti tokį automobilį būtų labai sunku.
Tad dauguma technologijų turi nueiti gana ilgą tobulinimo kelią, pasiekti ekonominį naudingumą, kol prasibrauna į masinius gaminius“, – paaiškina pašnekovas.
Anot jo, kita problema susijusi su infrastruktūra. Net ir šiandien paleidus į gatves elektromobilius, kurie galėtų priimti iki 500 kW įkrovimo galią, surasti tokį potencialą patenkinančių įkrovos stotelių nepavyktų. Tai reiškia, kad, gamintojams perspaudus su pažanga, infrastruktūra ir toliau nuobodžiai vytųsi gyvenimą.
„Gali keistis cheminė baterijų sudėtis. Pavyzdžiui, 20–30 proc. daugiau energijos talpos taip pat yra poslinkis pirmyn, bet pavadinti to technologiniu proveržiu turbūt dar negalėtume“, – samprotauja D. Jakas.
Specialistas atkreipia dėmesį, kad ryškus elektromobilių naudojimo proveržis slypi pačių vairuotojų galvose. Jau dabar dalis rinkoje esančių ar netrukus pasirodysiančių modelių nebeturi ankstesnių kartų elektromobilių silpnybių – telieka stereotipų atsikratyti patiems vairuotojams.
„Jeigu, grubiai skaičiuojant, iki 80 proc. elektromobilis įsikrauna per 20 minučių, toks laikas ilgesnėje kelionėje yra visiškai priimtinas. Kartais per jį net nespėji susitvarkyti visko, ko norėjai, o jau gali sėsti ir lėkti toliau. Ar galėjimas tiek įsikrauti per 10 minučių ką nors dramatiškai pakeičia?“ – retoriškai klausia D. Jakas.
Taikoma masėms
Gamintojų siekį užtikrinti greitesnį perėjimą prie patogių šiuolaikiškų elektromobilių atskleidžia ir tam tikros detalės. Štai „Stellantis“ didžiuosius pokyčius pradėjo nuo populiariausių segmentų transformacijos, nes jų vartotojų lūkesčiai įkaitinti smarkiausiai.
„STLA Medium“ platforma skirta įmonės elektromobiliams, krosoveriams ir SUV modeliams kurti. Tai reiškia, kad ji apima transporto rinkoje paklausiausius C ir D segmentus. 2022-aisiais šių segmentų modeliai sudarė kone pusę iš visame pasaulyje parduotų 78,5 milijono naujų automobilių.
Ši platforma leidžia gaminti nuo 2,7 iki 2,9 metro ilgio atstumą tarp ašių turinčius automobilius – bendras jų kėbulo ilgis gali siekti nuo 4,3 iki 4,9 metro. Tai atveria plačias galimybes iš esmės visus įmonės krosoverius gaminti vienos konstrukcijos pagrindu. Pavyzdžiui, ką tik pristatytas „Peugeot e-3008“ pasižymi 2,73 metro ratų baze ir gali nuvažiuoti 525–700 km.
Naudodamas „STLA Medium“ platformą, koncernas „Stellantis“ per metus planuoja pagaminti apie 2 mln. automobilių. Dauguma jų bus skirti Europos rinkoms.
