Koks turi būti geras automobilio salonas: sudėliojo svarbiausius kriterijus

Nors automobilius įprasta vertinti pagal jų technines savybes, išvaizdą ir patogumą, būtent pastaruosius du kriterijus sunkiausia pamatuoti. Dar daugiau – tradicinis vairuotojas į savo transporto priemonės išorę kasdien žvelgia gerokai trumpiau, nei akimis klaidžioja po saloną. Todėl automobilių vidaus erdvei gamintojai skiria itin daug dėmesio, siekia ją sukurti kuo dailesnę ir vartotojams priimtinesnę, kad šie nenuvargtų ilgose kelionėse. Tačiau kaip objektyviai įvertinti, koks automobilio salonas geras, o koks prašosi patobulinimų?

Vairuotojas naudojasi automobilio multimedija.<br>„Shutterstock“ nuotr.
Vairuotojas naudojasi automobilio multimedija.<br>„Shutterstock“ nuotr.
Žmonės patenkinti automobiliu.<br>„Shutterstock“ nuotr.
Žmonės patenkinti automobiliu.<br>„Shutterstock“ nuotr.
Pirkėja renkasi automobilį.<br>„Shutterstock“ nuotr.
Pirkėja renkasi automobilį.<br>„Shutterstock“ nuotr.
Naujasis Peugeot e-3008.<br>Gamintojo nuotr.
Naujasis Peugeot e-3008.<br>Gamintojo nuotr.
Peugeot Panoramic i-Cockpit salonas.<br>Gamintojo nuotr.
Peugeot Panoramic i-Cockpit salonas.<br>Gamintojo nuotr.
Justas Lengvinas.<br>Lietuvos žurnalistų autoklubo nuotr.
Justas Lengvinas.<br>Lietuvos žurnalistų autoklubo nuotr.
Peugeot e-3008.<br>Gamintojo nuotr.
Peugeot e-3008.<br>Gamintojo nuotr.
Peugeot e-3008 interjeras.<br>Gamintojo nuotr.
Peugeot e-3008 interjeras.<br>Gamintojo nuotr.
Gintenis Dauparas .<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Gintenis Dauparas .<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

Jan 29, 2024, 1:50 PM

Nuolatinė evoliucija

Automobilių apžvalgininkas Justas Lengvinas sako, kad vairuotojo darbo vietos gerumas neatsiejamas nuo ergonomikos. Bet į šį vieną žodį telpa labai daug.

„Įlipęs į automobilį pirmiausia pastebiu visų jo valdymo komponentų patogumą. Pradedant nuo vairo – galime kalbėti net apie jo formą bei medžiagiškumą. Toliau įvertinu jame įrengtus mygtukus – gerai suprojektuoti ir pagaminti jungikliai ant vairo gali reikšmingai palengvinti vairavimą ir net prisidėti prie saugumo, o blogai suprojektuoti, nepatogūs, jautrūs lietimui – gali blaškyti“, – pavyzdį pateikia žurnalistas.

Tobulėjant technologijoms, mašinų salonai taip pat nuolat evoliucionuoja. Ypač tai tapo pastebima įsigalėjus ekranams. Tuo metu, kai itin kruopščiai apgalvotais ergonomikos sprendimais garsėjusi „Volvo“ vis dar siūlė mygtukais nubertas centrines konsoles, į automobilių pasaulį žengusi „Tesla“ kone visas valdymo funkcijas perkėlė į milžinišką centrinį ekraną.

Kai kone visi gamintojai pagrindinį ekraną ėmė montuoti salono centre, tokios įmonės kaip „Mercedes-Benz“, „Hyundai“ ar „Peugeot“ pasiūlė vientisas vaizdo platformas: centrinius multimedijos ir informacijos ekranus jie pradėjo jungti su vairuotojo akių lygyje montuojamais skaitmeniniais prietaisų skydeliais.

Tiesa, tobulindamas salonus, prancūzų gamintojas nuolat žengė toliau – jis optimizavo ne tik ekranus ar valdiklius. Dar prieš dešimtmetį šis prekių ženklas pristatė pirmąją „i-Cockpit“ salono koncepcijos versiją „Peugeot 208“ modelyje – ne vienam automobilių kritikui ji pasirodė gerokai neįprasta dėl itin kompaktiško vairo ar prietaisų skydelio padėties virš jo.

Vis dėlto ši koncepcija buvo palankiai priimta vairuotojų – Europoje bendrovė kasmet nuosekliai parduodavo per 200 tūkst. šių modelių. Tad netrukus „i-Cockpit“ išplito į visus „Peugeot“ automobilius (dabar su šia salono sistema jau parduota per 10 mln. automobilių), o inžinieriai toliau tobulino koncepciją: kompaktiško vairo viršutinė ir apatinė dalys tapo lygiomis plokštumomis, po centriniu ekranu atsirado vadinamieji pianino klavišai svarbiausioms funkcijomis greitai pasiekti, imtas plačiai naudoti skaitmeninis prietaisų skydelis.

Portalo „Autoplius.lt“ komunikacijos specialistas Gintenis Dauparas sako, kad gamintojams taip pat nėra paprasta rasti visiems tinkamą geros pramogų ir informacijos sistemos formulę. Tačiau, vertinant objektyviai, tarp svarbiausių kriterijų turėtų būti veikimo greitis, aiški ir saulei šviečiant nesunkiai perskaitoma grafika, lengvai surandami meniu elementai.

„Gilinantis labiau – puikiai pasitarnauja kliktelėjimo atsakas, girdimas palietus ekraną. Nereikia pakartotinai žvilgtelėti, kad įsitikintume, jog atlikome veiksmą“, – pastebi žinovas.

Naujas sprendimas

J.Lengvino teigimu, vertinant automobilių centrines konsoles ir informacijos bei pramogų sistemas, galima daug diskutuoti, bet jis laikosi taisyklės KISS, arba „Keep it simple stupid“.

„Tai reiškia, kad kuo viskas paprasčiau ir akivaizdžiau, tuo vairuotojui patogiau. Nors ir kiek sprendimų prikurta, patogiausia temperatūrą man reguliuoti sukant seną gerą ratuką. Taip pat darbo vietos kokybę lemia multimedija – ekrano dydis ir padėtis: per didelis ir per aukštai įtaisytas ekranas blaškys vairuojant naktį, o esantis per žemai privers per ilgam nukreipti dėmesį nuo kelio“, – sako apžvalgininkas.

Ieškodami optimalios ekrano padėties, gamintojai sprendžia ne vieną galvosūkį. Iki šiol tobulinant salonus buvo linkstama didinti centrinius ekranus, tačiau dabar gali būti rastas naujas, labiau rafinuotas sprendimas.

Štai naujausiosios „Peugeot“ salono koncepcijos versijos pavadinimas „Panoramic i-Cockpit“ ir atspindi naująjį pokytį – į vieną 21 colio įstrižainės didelės raiškos panoraminę vaizdo platformą sujungtus ekranus. Atnaujintos koncepcijos salonas su šiuo ekranu jau spėjo pelnyti pirmuosius palankumo ženklus. Jis debiutuoja ir Lietuvoje netrukus pasirodysiančiame elektromobilyje „e-3008“.

Dešimtą kartą surengtuose Vokietijos žurnalų „Auto Bild“ ir „Computer Bild“ rinkimuose skaitytojai šiam salonui skyrė „Connected Car Award 2023“ apdovanojimą. Tradiciniuose rinkimuose pristatomos geriausios per metus pateiktos technologijų, automobilių gamybos ir kitų pramonės šakų bendrovių idėjos, o skaitytojai internete balsuoja už labiausiai patikusias. Kasmet išrenkamos palankiausiai sutiktos naujovės 9 kategorijose, įskaitant ir saugumo, pramogų, naujojo mobilumo ar išradimų nominacijas.

Anot J.Lengvino, informacijos bei pramogų sistemos vartotojo sąsaja yra be galo reikšminga. „Ne veltui vartotojo sąsajos ar vartotojo patirties sistemų dizaineriai tokie svarbūs kuriant programinę įrangą ar interneto puslapius – čia galioja tokie patys principai“, – pastebi ekspertas.

Siekdami sustiprinti naujosios koncepcijos salono privalumus, prancūzai pradėjo montuoti naujos kartos daugiafunkcį vairą ir patobulintus „i-Toggles“ klavišus po ekranu. Juos vairuotojas gali suprogramuoti individualiai, priskirdamas kiekvienam jungikliui tas funkcijas, kurių jam reikia dažniausiai ir kurias norisi aktyvuoti greičiausiai – nuo klimato kontrolės ar šildomų sėdynių iki pramogų ir informacijos sistemos valdymo.

Elektromobilis „e-3008“ su naujos koncepcijos salonu jau pateko į „Europos metų automobilio 2024“ finalininkų septynetą.

Nauda ir patogumas

G.Dauparas priduria, jog šiuolaikiškuose automobiliuose labai naudingos „Apple CarPlay“ ir „Android Auto“ funkcijos. Jos gerokai supaprastina muzikinių programėlių naudojimą ir leidžia patogiai naudotis esamojo laiko navigacijos programėlėmis.

„Na ir, žinoma, turėtų būtų lengvai pasiekiami valdymo mygtukai bei ekranas. Labai svarbu, kad, norint kažką pasiekti, vairuojant nereikėtų lenktis į priekį. Kai kurie gamintojai, pavyzdžiui, BMW ar „Peugeot“, naujuose modeliuose net pasuka pagrindinius valdymo elementus į vairuotoją, kad būtų patogiau juos pasiekti“, – pastebi specialistas.

J.Lengvinas papildo sąrašą dar vienu itin reikšmingu patogumo kriterijumi – vairuotojo sėdimąja vieta. Jo tvirtinimu, ilgesnėse kelionėse akivaizdžiai pasijaučia skirtumas tarp gerų, ergonomiškų sėdynių ir tokių, kurios veikiau primena virtuvės taburetes su atlošu.

„Jeigu nežinote, ar jūsų sėdynė patogi, nuvažiuokite be sustojimo iki Varšuvos ir atsakymas bus kaip ant delno. Žinoma, turi reikšmės ir gamyboje panaudotos medžiagos, sėdynės reguliavimo diapazonas, galimybė visapusiškai pagal save prisitaikyti sėdėjimo padėtį, taip pat matomumas pro langus“, – reziumuoja pašnekovas.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.