Šių stotelių itin trūksta – padėtų ne vienam patekusiam į bėdą

Kauno rajone įrengtą dviračių taką maršrutu Marvelė-Zapyškis-Ringaudai pamėgo ne tik Laikinosios sostinės dviratininkai, bet ir rajono svečiai. Zapyškį kasmet aplanko dešimtys tūkstančių dviratininkų, tačiau ne visi jų žino, kad šiame miestelyje, prireikus, galima nemokamai susiremontuoti dviratį. Šioje stotelėje, esančioje šalia elektromobilių įkrovimo stitelės, yra nemažas įrankių pasirinkimas: įvairaus dydžio raktai, oro pompa, atskuktuvai. Kitur galima surasti ir grandinei tepalą. Saugantis nuo vagysčių, tokie įrankiai dažnai pritvirtinami.

Zapyškio seniūnas Sigitas Imbrasas sako, kad tokia dviračių stotelė veikia jau ketvirtą sezoną. „Dviračių remonto stotelė tikrai pasiteisino. Tiems, kam sugedo – jie tikrai užsuka“, – tikina S.Imbrasas.

Kiek tokių stotelių yra Lietuvoje – išsiaiškinti naujienų portalui Lrytas nepavyko, tokių duomenų nėra. Tačiau dviratininkai laikosi vieningos nuomonės – jų turėtų būti daugiau. 

VšĮ „Dviratai“ direktorius Darius Pekarskas pripažįsta, kad tokios stotelės yra itin populiarios užsienyje, tačiau Lietuvoje jų yra tik kur ne kur – remontui skirtų stotelių trūksta. Tiesa, dalis dviratininkų prie šios naujovės dar pratinasi ir ne visi žino, kur jos yra ir kam jos skirtos. 

Tačiau jis neabejoja: šios stotelės yra ne reikalingos, o būtinos: „Dviratininkai gali būti ramūs, kad jei kažkas kelyje nutiks – jie galės susiremontuoti. <...> Svarbiausia, kad tokiose stotelėse būtų pompa pripūsti orui, ratų montavimui ir lopymui skirta įranga. Su tuo dažniausiai susiduria dviratininkai.“

Anot Dariaus, yra trys kategorijos dviratininkų.

Vieni įrankius visuomet vežasi su savimi kuprinėje tuo atveju, jei įvyktų gedimas. Antri jų visai neturi, o treti neima, nes galvoja, kad prireikus – paskolins draugai. „Aš pats, asmeniškai, visada su savimi turiu įrankių rinkinuką. Žinoma, aš važiuoju nebūtinai dviračių takais, todėl visko nutinka“, – tikina D.Pekarskas.

Įrankių rinkinį visuomet su savimi turi ir užkietėjęs dviratininkas Gerardas Nadieždinas. Lietuvą skersai išilgai dviračiu išmaišęs kaunietis sako, kad kelyje pasitaiko įvairių kuriozų, todėl turimi įrankiai išgelbsti ne visada. Štai pavyzdžiui, vieną kartą jam minant iš Kauno į Panevėžį, žvyrkelyje jis prasidūrė padangą, o ją užklijuoti padėjo ūkininkas, į kurį teko kreiptis pagalbos.

Tačiau Gerardas neabejoja, kad dviračių remonto stotelių tinklas Lietuvoje padėtų daugeliui dviračių sporto mylėtojų. Tiesa, pašnekovas pastebi, kad jos dažnai statomos ne dviračių takuose, o miestų, miestelių centruose.

„Tai yra problema. Manau, kad jos turėtų būti įrengiamos daugiau dviračių takuose, tarkime, link Kačerginės, Kulautuvos. Tada žmonės, ištikus nelaimei, galėtų vietoje susitvarkyti ir nereikėtų namo grįžti su taksi. <...>

Galvoju, kad remonto stotelės turėtų būti išdėstytos tankiau. Taip pat pakeliui galėtų būti ir informaciniai ženklai, kad už kažkokio atstumo yra tokia stotelė. Jeigu stotelė pastatoma mieste, čia jau gali rasti ir dviračių reikmenų parduotuvę ar tiesiog paprašyti gyventojų pagalbos. O jei dviratis netikėtai sugenda viduryje dviračio tako – būna sudėtinga, nusivesti dviratį į miestelį gali užtrukti ir kelias valandas“, – tvirtina G.Nadieždinas.

Jis įsitikinęs, kad tokios dviračių stotelės labiausiai pasitarnauja dviratininkams mėgėjams. „Ypač dažnai gedimai pasitaiko pavasarį, kai po ilgesnio stovėjimo ištraukiamas dviratis ir jis nebūna tinkamai paruoštas. Sezono pabaigoje žmonės jau žino, ką su savimi reikia turėti“, – priduria jis.

Užsienyje populiarūs ir QR kodai, kuriuos nuskaičius telefonu internete galima susirasti remonto vadovą. Tačiau, anot G.Nadieždino, jam neteko matyti tokių dviratininkams skirtų gidų Lietuvoje.