Visų pirma aš jį išgirdau. O jau tada pastebėjau, iš kur sklinda tas džeržgiantis garsas ir automatiškai čiupęs telefoną pradėjau filmuoti. Tokios keliais važinėjančios lūženos dar nebuvau matęs gyvenime. Na, gal nebent kokiam filme. Ir tik vėliau, kai užfiksuotais vaizdais pasidalinau su aplinkiniais, buvau apšviestas, jog tąkart susidūriau su tipišku švedišku reiškiniu – Švedijoje gimusio, čia ne vieną dešimtmetį egzistuojančio, šiek tiek besikeičiančio, tačiau lengvai atpažįstamo „raggare“ stiliaus atstovais.