Šiame straipsnyje aptarsime dažniausiai pasitaikančias apgavystes ir patarsime, kaip jų išvengti, kad jūsų naujasis pirkinys netaptų brangiai kainuojančia klaida.
1. Atsukta rida
Ridos klastojimas – vis dar populiariausia gudrybė, kuri dažnai kainuoja pirkėjui labai brangiai. Atsukus odometrą automobilis atrodo „mažai važinėtas“, nors realiai gali būti nuvažiavęs dvigubai ar trigubai daugiau. Pasekmė – greitai pasipilantys gedimai, nes variklis, važiuoklė ar pavarų dėžė jau būna stipriai nusidėvėję.
Kiekvienoje šalyje situacija skiriasi. Belgijoje veikianti „Car-Pass“ sistema ir Nyderlandų „RDW“ sumažina ridos klastojimo galimybę – duomenys kaupiami jau daugelį metų. Vokietijoje tokios sistemos nėra, todėl belieka pasitikėti serviso sąskaitomis ar oficialių atstovybių išrašais. Prancūzijoje yra valstybinė „Histovec“ platforma, o Italijoje bei Skandinavijos šalyse duomenys labiau išskaidyti, todėl dažniausiai tenka pasikliauti tarptautinėmis bazėmis.
Kaip apsisaugoti:
- Patikrinkite VIN numerį tiek „Regitroje“, tiek užsienio duomenų bazėse.
- Lyginkite užsienio įrašus su Lietuvos techninės apžiūros duomenimis.
- Įvertinkite salono būklę – vairą, pedalus, sėdynes; jie dažnai išduoda realią ridą.
- Saugiausias būdas – pirkti automobilį iš oficialių atstovybių, pavyzdžiui, Moller Auto, kur gausite garantiją, jog perkamas automobilis yra tokios techninės būklės, kokios tikitės.
Trumpai tariant, kelios minutės patikrai gali sutaupyti tūkstančius remontui.
2. „Kosmetinis“ remontas po avarijų
Didelė dalis Lietuvą pasiekiančių automobilių yra buvę avarijose. Nesąžiningi pardavėjai tokius automobilius „pagražina“ – nekokybiškai suvirina, užglaisto ir perdažo detales, o pirkėjui pasakoja, kad tai buvo tik smulkus įbrėžimas. Išoriškai automobilis atrodo nepriekaištingai, bet paslėptų defektų būna tiek daug, kad jie kelia realią grėsmę saugumui.
Didžiausia problema – pažeista kėbulo geometrija. Ji lemia, kaip automobilis elgiasi avarijos metu, ar tinkamai paskirsto smūgio energiją. Netinkamai atstatytas kėbulas gali prarasti standumą, o suvirintos konstrukcijos rūdija daug greičiau. Dažnai tokių remontų tikslas – ne atkurti saugumą, o užslėpti rimtos žalos pasėkmes.
Kaip pasitikrinti:
- Patikrinkite autoįvykių istoriją valstybiniuose ir privačiuose duomenų bazėse.
- Naudokite dažų storio matuoklį – skirtingi sluoksniai rodo perdažymą.
- Stebėkite kėbulo tarpus, durelių linijas, spalvos tonų skirtumus.
- Nuvežkite į servisą, kur galima pamatuoti kėbulo geometriją.
Jei randate rimtų pėdsakų, įmanoma, jog automobilis turi rimtų defektų.
3. Fiktyvios serviso knygelės
Tvarkinga serviso knygelė dažnai ramina pirkėjus – atrodo, kad automobilis buvo kruopščiai prižiūrėtas. Deja, tokie įrašai gali būti suklastoti. Antspaudus nesunku padirbti, o įrašai gali būti sugalvoti taip, kad sudarytų norimą įspūdį. Rezultatas – pirkėjas tiki, jog automobilis tvarkingas, nors realiai gali laukti uždelsti ir pavojingi darbai, pavyzdžiui, paskirstymo diržo ar stabdžių sistemos priežiūra.
Tokia apgaulė ypač pavojinga, nes sukuria klaidingą kokybės ir saugumo jausmą. Pirkėjas ne tik permoka už automobilį, bet ir rizikuoja, kad netrukus teks investuoti į kapitalinius darbus.
Kaip atskirti tikrą istoriją nuo fiktyvios:
- Tikrinkite serviso duomenis oficialiose gamintojo atstovybėse pagal VIN numerį.
- Reikalaukite sąskaitų faktūrų, o ne vien spaudų knygelėje.
- Kritiškai vertinkite įrašų logiką – per dideli intervalai tarp aptarnavimų gali reikšti klastojimą.
4. Paslėpti teisiniai įsipareigojimai
Automobilis gali atrodyti techniškai tvarkingas, bet turėti rimtų teisinių problemų. Nesąžiningi pardavėjai kartais nutyli, kad transporto priemonė yra areštuota, įkeista bankui ar net ieškoma kaip vogta. Tokiais atvejais pirkėjas susiduria su nemaloniomis staigmenomis jau po sandorio – negali įregistruoti automobilio arba gauna laišką iš antstolių.
Dažniausiai taip nutinka, kai automobilį pardavinėja ne pats registruotas savininkas, o tarpininkas. Dokumentai pateikiami ne pilni, o pirkėjas, tikėdamasis „gero sandorio“, neskuba tikrinti detalių. Vėliau paaiškėja, kad teisės į automobilį priklauso visai kitam asmeniui.
Kaip pasitikrinti:
- Patikrinkite automobilio duomenis „Regitroje“ – ar nėra arešto, įkeitimo, nesumokėtų baudų.
- Įsitikinkite, kad pardavėjas yra tikrasis savininkas, o ne tarpininkas.
- Reikalaukite pirkimo–pardavimo sutarties su oficialiai registruotu asmeniu.
Trumpai tariant, teisinės patikros procedūros yra tokios pat svarbios, kaip ir techninė diagnostika.
5. „Šiltas variklis“ per apžiūrą
Apžiūrai atvykus pirkėjui, variklis dažnai jau būna užvestas. Pardavėjas tai daro neatsitiktinai – šiltas variklis lengvai užsiveda, nedūmina, neatskleidžia pašalinių garsų. Taip paslepiamos problemos, kurios būtų matomos šalto starto metu: ilgas užsivedimas, mėlyni ar juodi dūmai, klapsintys garsai.
Ši gudrybė dažniausiai taikoma automobiliams su pavargusiais dyzeliniais varikliais arba senesniais benzininiais modeliais. Pirkėjas, neišgirdęs simptomų, patiki, kad viskas tvarkoje, ir pasirašo sutartį. Po kelių savaičių variklio problemos išlenda visu pajėgumu, o remontas atsieina šimtus ar net tūkstančius eurų.
Kaip pasitikrinti:
- Paprašykite užvesti automobilį jūsų akivaizdoje, kai variklis dar visiškai šaltas.
- Atkreipkite dėmesį į dūmų spalvą užvedimo metu.
- Pasiklausykite, ar nėra neįprastų garsų pirmosiomis minutėmis.
Jei pardavėjas vengia rodyti šalto užvedimo, tai jau rimtas signalas ieškoti kito varianto.
6. „Pardavėjas draugas“ – netikras tarpininkas
Ne visada automobilį parduoda tikrasis savininkas. Nereti atvejai, kai automobilį siūlo „draugas“, „giminaitis“ arba tarpininkas. Tokia schema leidžia nuslėpti tikrąją automobilio istoriją – nežinote, kiek buvo savininkų, ar automobilis neturi skolų, ar iš viso teisėtai parduodamas.
Tarpininkai dažnai turi savo tikslą – kuo greičiau „prastumti“ automobilį ir gauti komisinį užmokestį. Jie nesidomi jūsų saugumu ar ilgalaike automobilio kokybe. Galiausiai, jei iškils problemų, jų tiesiog nebebus kur ieškoti – teisiškai sandorį atlikote su asmeniu, kuris galbūt neturėjo teisės parduoti.
Kaip pasitikrinti:
- Reikalaukite, kad sutartį pasirašytų registruotas automobilio savininkas.
- Patikrinkite, ar registracijos dokumentai atitinka pardavėjo asmens duomenis.
- Venkite tarpininkų, kurie vengia atskleisti savininko kontaktus.
Trumpai – jei pardavėjas vengia pasirodyti, geriau tokio automobilio apskritai nesvarstyti.
7. Apgaulingi skelbimai internete
Dar viena gudrybė – skelbimai su „per gera, kad būtų tiesa“ kaina. Pirkėjas nuvyksta apžiūrėti automobilio, o pardavėjas pasako, kad tas variantas „jau parduotas“. Tuomet pasiūlomas kitas, brangesnis modelis. Tai klasikinis būdas privilioti klientą ir sukelti spaudimą priimti skubų sprendimą.
Apgaulingi skelbimai gali būti ir subtilūs – nuotraukose rodomas kitas, tvarkingesnis automobilis, nei siūlomas realybėje. Arba sąmoningai nutylima svarbi informacija: didelė rida, avarijų istorija, techniniai defektai.
Kaip pasitikrinti:
- Įtarimai turi kilti, jei kaina gerokai mažesnė už rinkos vidurkį.
- Patikrinkite automobilio istoriją dar prieš važiuodami jo apžiūrėti.
- Neleiskite spausti priimti sprendimą tą pačią akimirką.
Jei pasiūlymas atrodo pernelyg geras, dažniausiai tai ir yra spąstai.
Kaip nepakliūti į nesąžiningų pardavėjų spąstus?
Naudoti automobiliai turi savo privalumų, tačiau kartu ir rizikų: atsukta rida, paslėpti avarijų pėdsakai, fiktyvios serviso knygelės ar net teisiniai apribojimai gali paversti pirkinį brangia klaida. Norint to išvengti, būtina patikrinti VIN kodą tiek Lietuvos, tiek užsienio duomenų bazėse, atlikti profesionalią apžiūrą servise, nepasiduoti spaudimui skubėti ir sutartį pasirašyti tik su tikruoju savininku – šie keli žingsniai išgelbės nuo pardavėjų gudrybių ir padės įsigyti automobilį, kuris tarnaus, o ne taps nuolatiniu remontu.