Apie tai, kas laukia pasaulinės automobilių rinkos, plačiau kalbėta „Žinių radijo“ laidoje „Mokslas suprantamai“ su dr. Viktoru Skrickij, „Vilnius TECH“ universiteto Transporto ir logistikos kompetencijų centro vadovu, mokslininku, inovatoriumi.
„Sakote, kad dabar didžioji transporto sistemos problema – kaip išgyventi Europos transporto gamintojams, didiesiems flagmanams, tokiems kaip „Mercedes“ ar „Volkswagen“, – laidos svečio paklausė žurnalistas.
„Tikrai taip. Reikia suprasti, kad atėję sunkūs laikai. Lietuvos bendrasis vidaus produktas – apie 85 mlrd. eurų. „Volkswagen“ apyvarta – virš 350 mlrd. eurų. Tai – didelės kompanijos.
Europoje yra ne vienas gamintojas, jų daug, tačiau labai didelė konkurencija iš kinų kompanijų.
Pavyzdžiui, kad „Volkswagen“ pagamintų naują automobilį nuo idėjos iki produkto, praeina 3–4 metai. Ką matome publikacijose, kinai tą padaro per 18 mėnesių, tačiau kalbama, jog terminas trumpėja iki 12 mėnesių.
Mes, mokslininkai, jaučiame, kad su mumis kontaktuoja gamintojai iš Kinijos: europiečiai bando išgyventi, mažinti kainas, o kinai diegia inovacijas ir būtent jų automobiliai labai greitai vystosi. Prieš 15–20 metų Europoje buvo įprasta, kad automobilis gaminamas 10 metų. Treji metai atrodė, kad labai greitai, bet, pasirodo, kinai gali dar greičiau“, – sakė V.Skrickij.
Čia, jo įsitikinimu, atsiranda kitas aspektas: kalbame apie 4 dienų darbo savaitę. Tačiau tam tikrose srityse, jeigu norime išlaikyti savo konkurencingumą, teks dar kurį laiką padirbėti ilgiau.
„Reikia suprasti, kad automobilių gamyboje yra labai daug tiekėjų – Europoje virš 7 proc. darbingų žmonių dirba sektoriuose, susietuose su automobilių pramone. Tai – milžiniški skaičiai.
Iki šiol esame stiprūs, bet čia atsiranda iššūkis, kas bus po dešimties metų.
Lietuvoje neturime didelių gamintojų, nors pas mus gaminamos tam tikros transporto priemonių komplektuojančios dalys. Mums gal ne tiek svarbu – važinėsime ne su vokiškais, o kiniškais automobiliais. Bet visai Europai tai – didžiulis smūgis.
Turbūt pirma reikia įveikti Kinijos konkurenciją. O ten – elektromobiliai, keičiasi automobilio architektūra, pereinama prie algoritmų, kurie bus pagrįsti programine, o ne aparatine įranga: automobiliuose bus galingi kompiuteriai. Kinai tą jau padarė, o europiečiai deklaruoja, kad link to einama“, – komentavo pašnekovas.
Pavyzdžiui, „Bosch“ kompanija gamino valdymo blokus, kurių programavimas – labai ribotas. Todėl pereinama prie to, kad atskirų valdymo blokų atsisakoma, vietoje to automobilyje įmontuojami keli super galingi kompiuteriai, į kuriuos galima įdiegti bet kokią programinę įrangą, ją atnaujinti: naktį išjungiate automobilį, per naktį jis atsinaujina, o funkcionalumas visai pasikeičia.
Vadinasi, važinėjate automobiliu, o tam tikros sistemos po penkerių metų veikia geriau, negu tada, kai jį įsigijote naują. Iki šiol būdavo taip, kad automobiliu važinėjate 15 metų, sistemos – moraliai pasenusios, bet neatnaujinamos.
Kaip gi kinams pasiseka nukonkuruoti kitus gamintojus ir kalbant apie gamybos greitį, ir apie programinės įrangos diegimą, ir kainą?
V.Skrickij atkreipia dėmesį: kinų inžinieriaus darbo valanda turbūt kainuoja mažiau negu Vokietijoje. Be to, kinai bando pasivyti automobilių pramonę. Kol kas jie dar nėra tokie inovatoriai, kad kurtų kažką visiškai naujo – dažniausiai tam tikrose srityse jie pasiveja technologijas.
Tačiau tą daro ne visai sąžiningai – samdo specialistus iš Europos kompanijų. „Pavyzdžiui, mes vykdome mokslinius projektus – ne vienas inžinierius, su kuriais vykdome mokslinius tyrimus, šiuo metu dirba Kinijos kompanijose. <...>
Tokiu atveju mes santykinai pigiai atiduodame praktinę patirtį, kuri Europai kainavo labai brangiai“, – paaiškino inovatorius.
Jis nesiėmė spėlioti, ar taip besikeičiant rinkai po 10–20 metų neliks „Volkswagen“.
„Turbūt bus dar baisesni laikai, krizė. Tikėkimės, kad po jos išeisime stipresni. Dauguma gamintojų, kurie turi gamyklas Europoje, paskutinius porą metų jas uždarinėjo. Situacija sudėtinga, bet mažinamos sąnaudos, kurios buvo labai padidėjusios.
Europos demokratinės santvarkos bėda ir ta, kad visi generaliniai kompanijų direktoriai keičiasi kas kelis metus. Jų tikslas – kad būtent jų vadovavimo laikotarpiu nenukristų akcijų kaina. Planavimo horizontas – galbūt treji metai. Kinijoje tuo metu generalinis direktorius dirba kokius 20 metų, o jo tikslas – padaryti kompaniją didele.
Europiečiai leidžia sau kovoti dėl vidaus degimo variklių, nors kinai turi virš 120 gamintojų, kurie gamina elektromobilius. Jeigu juos galime nusipirkti žymiai pigiau, negu automobilį vidaus degimo varikliu, laiko klausimas, kada žmonės persės į elektromobilius“, – prognozavo laidos pašnekovas.
Jis atkreipė dėmesį: Europoje, pačioje Vokietijoje, žmonės pripratę į darbus važinėti ilgesnius atstumus, todėl jie nelabai priima elektromobilių, jiems galbūt dar nėra taip patogu. O ir gamintojai Europos Parlamente užsiima lobistine veikla, kad leistų dar po 2035 metų gaminti tuos automobilius. Lietuvoje žmonės – ne išimtis, irgi mėgsta dar senus dyzelius.
Tačiau, kaip sakė V.Skrickij, naujos kartos elektromobilį iki 80 proc. galima pakrauti per 15 minučių. Be to, šiuo metu infrastruktūra – mažai apkrauta, įkrovimo vietų žymiai daugiau negu elektromobilių.
„Antras dalykas – tai susiję su žmogaus požiūriu. Mes deginame naftos produktus, kurie žemėje susikaupė per kelis milijardus metų. Per porą šimtų metų jų labai daug sunaudojome. Gal reikia pagalvoti apie vaikų ateitį?“, – ragino mokslininkas ir skaičiavo, kad, turint saulės elektrinę, nuvažiuoti 100 km elektromobiliu kainuos iki 1 euro. Jeigu kraunate iš rozetės namuose ir mokate pilną kainą – iki 3 eurų 100 km. Vis tiek tai 3–4 kartus pigiau negu dyzelis.
„Anksčiau buvo problema, kad baterijos nebuvo perdirbamos. Dabar jau 95 proc. medžiagų naudojame pakartotinai, – argumentavo V.Skrickij. –
O japonai net ir logistikoje pritaiko elektromobilius – jie pasikrauna važiuodami keliu: elementai montuojami kelyje ir važiuodama transporto priemonė kraunasi per padangas. Kaip jūsų telefonas gali būti pakraunamas be laido, taip ir čia. Bet čia – japonai, čia kitas pasaulis, mums turbūt tas negresia.“