Antros kartos SAAB 9–5 – paskutinis šiaudas, tapęs gamintojo „gulbės giesme“

2026 m. kovo 13 d. 16:24
Per laikotarpį nuo 1945-ųjų, kai buvo įkurtas, iki 2011-ųjų, kuomet paskelbė bankrotą, SAAB, kaip automobilių gamintojas, visame pasaulyje surado daugybę gerbėjų, kurie iki paskutinės akimirkos tikėjosi, jog antros kartos 9–5 modelis padės užtikrinti šviesų rytojų ir tvirtą finansinį pagrindą veiklos pratęsimui. Deja, tačiau būtent jis, rinkoje pasirodęs, kaip paskutinė galimybė išsigelbėti, galiausiai tapo simboline SAAB „gulbės giesme“ ir paskutiniu visų laikų šio gamintojo modeliu.
Daugiau nuotraukų (10)
Nors SAAB automobilių nebegamina jau penkiolika metų, tačiau daugybė jų vis dar važinėja ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio keliais bei gatvėmis.
Šie savito stiliaus automobiliai visada stengėsi pademonstruoti savo išskirtinumą ir tai, jog SAAB ištakos yra aviacija. Todėl kai kurie netradiciniai sprendimai, pavyzdžiui, užvedimo spynelė arba mygtukas, sumontuoti ne įprastoje vietoje šalia vairo, bet centrinės konsolės apačioje ir visų prietaisų, išskyrus spidometro, apšvietimą naktį išjungiantis „Night panel“ režimas, tapo smulkiomis, bet unikaliomis detalėmis, kurios leido SAAB išsiskirti iš kitų.
Tačiau to nepakako, kad gamintojas išsigelbėtų nuo bankroto. Visgi dar galite patirti ką reiškia vairuoti paskutinį SAAB, įsigiję vieną iš paskutinių antros kartos 9–5 modelių, kuris parduodamas Lietuvoje, o jo skelbimą rasite „Autogidas.lt“ portale.
Didelę savo istorijos laiko dalį, SAAB priklausė „General Motors“ koncernui, kuris užtikrino reikiamą finansavimą. Būtent amerikiečiai, kuriems tuo metu priklausė ir „Opel“, suteikė galimybę panaudoti naują „GM Epsilon II LWB“ platformą, antros kartos 9–5 modelio kūrimui, todėl techniškai, jis buvo beveik identiškas pirmos kartos „Opel Insignia“ modeliui.
Visgi, SAAB sukūrė savo eksterjero ir interjero dizainą, todėl vizualiai, „Insignia“ ir 9–5 modeliai neturi nieko bendro.
Nors 2009-iais, kai oficialiai buvo pristatytas Frankfurto tarptautinėje automobilių parodoje, naujasis 9–5 sulaukė daug susidomėjimo ir tai suteikė nemažai vilties, bet galiausiai viskas pakrypo neigiama kryptimi. Vos po metų ir kiek daugiau nei 11 tūkst. pagamintų antros kartos SAAB 9–5 automobilių, konvejeriai sustojo.
Problemų kilo dėl to, kad „General Motors“ nusprendė nebefinansuoti ilgą laiką nuostolingu buvusio SAAB ir pardavė gamintoją olandams „Spyker“, kurie taip pat nepasižymėjo finansiniu stabilumu bei užtikrintumu.
„SAAB 9–5 Aero“.<br>Įmonės nuotr. Daugiau nuotraukų (10)
„SAAB 9–5 Aero“.
Įmonės nuotr.
Nepavykus sudėlioti tinkamo finansinio plano, galiausiai buvo paskelbtas bankrotas. Dėl to nutrūko ne tik 9–5 sedano gamyba, tačiau serijiniu būdu nebuvo pradėta gaminti ir daug potencialo turėjusi šio modelio universalo versija „SportCombi“, tai pat ir padidinto pravažumo modelis 9–5X.
Visgi, teigiama, kad buvo pagaminti 37 universalai iš kurių 13 surinkti ant konvejerio, o dar 24 buvo priešprodukciniai ir bandomieji modeliai.
Tačiau ir Lietuvoje parduodamas antros kartos SAAB 9–5 yra pakankamai retas, nes tai galingiausią, 300 arklio galių pasiekiantį, 2.8 l darbinio tūrio V6 benzininį variklį su turbina turintis modelis, kuris varomas visai ratais.
Taip pat šis 9–5 gali pasigirti ir aukščiausio „Aero“ įrangos lygio paketu, todėl turi juodą odinį saloną, šildomas ir vėsinamas priekines sėdynes, stoglangį, „Xenon“ žibintus bei keletą kitų papildomą komfortą užtikrinančių privalumų. Norint sužinoti daugiau informacijos bei susisiekti su šio SAAB 9–5 pardavėju, jo skelbimo ieškokite „Autogidas.lt“ portale.
„SAAB 9–5 Aero“.<br>Įmonės nuotr. Daugiau nuotraukų (10)
„SAAB 9–5 Aero“.
Įmonės nuotr.
Modelis: SAAB 9–5 Aero
Gamybos metai: 2011
Variklio darbinis tūris: 2,8 l
Degalų rūšis: Benzinas
Varantys ratai: Visi (AWD)
Variklio galingumas: 221 kW
Rida: 138,000 km
Kaina: 12,000 eurų
saabAutomobilisgamintojas
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.