Kartą autostradoje Monikos Pleškytės (30 m.) automobilio nepastebėjo sunkvežimio vairuotojas ir prispaudė prie šalikelės atitvaro.

„Ačiū Dievui, viskas baigėsi sėkmingai, bet psichologines pasekmes jaučiu iki šiol. Labai nemėgstu lenkti didelių automobilių ir išsigąstu, kai pamatau juos artėjančius link manęs“, – sukrečiančia patirtimi dalijosi Lietuvos operos ir baleto teatro solistė.

Kita vertus, ekstremalios situacijos ir dažnos kelionės į įvairius Lietuvos miestus padėjo jai tapti puikia vairuotoja.

– Ar teko kelyje patirti daugiau nemalonių įvykių?

– Prieš dvejus metus per vieną mėnesį patyriau dvi avarijas vieną po kitos. Pirmosios metu įvažiavau į kito automobilio galą, nes jo vairuotoja labai netikėtai ir gana įžūliai persirikiavo iš gretimos juostos.

O po kelių savaičių, kaip jau minėjau, mane autostradoje prie kelio atitvaro prispaudė tarp juostų persirikiuojantis sunkvežimis. Vis dar išsigąstu, kai link manęs artėja didelė mašina.

[[ge:lrytas:lrytas:41916852]]

– Daug keliaujate po Lietuvą, ar jaučiate skirtumų tarp sostinės ir provincijos vairuotojų?

– Esminis skirtumas tas, kad mažesniuose miestuose vairuotojai ramesni ir lėtesni. Sostinės gyventojai, pripratę prie greito eismo, žaibiškai reaguoja į pokyčius kelyje, o nuvažiavę į kokį nors mažesnį miestą nervinasi, kad automobiliai juda 30–40 kilometrų per valandą greičiu. Nereikėtų piktintis, juk ten gyvenimo ritmas ramesnis ir taikesnis ir tai atspindi net vairuotojų elgesys.

– Ką apskritai manote apie lietuvių vairavimo kultūrą?

– Man atrodo, kad lietuviai yra gana mandagūs keliuose. Retokai sutinku kelių erelių, kažką įrodinėjančių prie vairo. Gal man tiesiog pasisekė tokių nesutikti.

[[ge:lrytas:lrytas:42038709]][[ge:lrytas:lrytas:42056057]][[ge:lrytas:lrytas:41917404]]

– Kas jus, kaip vairuotoją, labiausiai erzina Vilniuje?

– Spūstys, ypač kai jos tampa neprognozuojamos. Jau turiu savas taisykles, kaip, kur ir kada jas aplenkti piko metu.

– Vairuojate 2022 metų „Volkswagen T-Roc“. Kodėl pasirinkote šį automobilį?

– Jis pasirodė atitinkantis mūsų poreikius: vidutinio dydžio ir sunaudoja mažai degalų. Nors automobilį su vyru įsigijome iš salono, jis nebuvo visiškai naujas.

Anksčiau mašinas įsigydavome per skelbimus, tiesiogiai iš žmonių, šį kartą nusprendėme pabandyti iš salono. Iš daugelio draugų ir pažįstamų girdėjome, kad pasimėgausime automobilio kokybe ir beveik nereikės arba netgi išvis nereikės lankytis servisuose dėl įvairių gedimų.

– Kokių automobilio privalumų ar trūkumų pastebėjote?

– Mažos degalų sąnaudos man ypač svarbu dėl nuolatinių kelionių Lietuvoje ir užsienyje. Taip pat didelis privalumas yra automobilio dydis. Dažnai tenka jį statyti aikštelėse prie teatrų, automobilių prikimštose Vilniaus ir kitų miestų gatvėse.

Šią mašiną labai gerai jaučiu, todėl lengvai pastatau net sudėtingiausiose situacijose. Ji lengvai valdoma, labai manevringa, net jei reikia atlikti staigius judesius. Didžiulis privalumas – „Volkswagen“ automobilių išliekamoji vertė.

Vienintelis trūkumas didelių automobilių mėgėjams – maniškis jiems tikrai pasirodys mažokas.

– Ar neketinate jo keisti į kitą automobilį?

– Kol kas su vyru džiaugiamės šiuo automobiliu, tačiau sukapsėjus tam tikram kilometražo skaičiui norėsime keisti į naujesnį, nes per šiuos metus išties pajutome, kaip gera vairuoti naują automobilį, – jie patikimi ir jautiesi saugus vairuodamas.

[[ge:lrytas:lrytas:42087657]]

– Kokių automobilių esate turėjusi?

– Tiesą sakant, savo automobilio neturėjau ilgai – nei mokyklos laikais, nei studijų metais. Galbūt todėl, kad neturėjau ir didelio noro vairuoti. Tačiau įsibėgėjus karjerai teko įveikti save ir sėsti prie vairo, nes atstumai važiuojant į koncertus ir spektaklius vis ilgėjo. Mokyklos laikais pavairuodavau tėčio „Škoda“, vėliau – būsimo vyro „Mazda“, paskui jau kartu įsigijome „Volvo C30“, po jo perėjome prie dabartinio automobilio.

– Kada pirmą kartą sėdote prie vairo?

– Sėdau, kai legaliai jau ir galėjau vairuoti, – nuo aštuoniolikos metų. Niekada nebuvo noro tai daryti anksčiau, nes mašinos man atrodė pavojingos.

– Ar dabar laikote save gera vairuotoja?

– Nebijau pasigirti – pastarųjų 5–6 metų nuolatinio vairavimo patirtis išugdė iš manęs tikrai gerą vairuotoją. Prie vairo jaučiuosi drąsiai, turiu gerą reakciją, o draugai, prisiminę ankstesnę mane, stebisi, kokia vairuotoja tapau.

[[ge:lrytas:lrytas:42087656]]

– Tad vairuoti privertė gyvenimas?

– Pradėjau vairuoti, nes gražia forma privertė tėtis. Niekada pati nenorėjau, man mašinos tuomet atrodė pavojingos, nesuprasdavau, kai žmonės sakydavo: „Pajausk mašinos gabaritus.“

Man tokie pasakymai atrodydavo absurdiški, kaip galima pajausti milžiniško metalo gabalo matmenis? Tėtis, pamenu, vis įkalbinėjo: „Jei neišmoksi vairuoti, vėliau pasigailėsi, neturėsi laiko, reikia dabar.“

Pamenu, kai sutikau mokytis, pasakiau jam: galėsi mano vairuotojo pažymėjimą įsirėminti ir pasikabinti virš lovos. Vis dėlto tėtis buvo teisus – jei esant dabartiniam gyvenimo tempui neturėčiau automobilio ir reikėtų skirti laiko vairavimo mokslams, būtų labai sunku.

– Ar teko turėti reikalų su kelių policija?

– Kaip ir kiekvienas vairuotojas, kartkartėmis gaunu baudų už nedidelį greičio viršijimą ar ne vietoje pastatytą automobilį. Žinoma, nesmagu, bet dažniausiai tai nutinka labiau dėl dėmesio stokos ar skubėjimo, o ne dėl piktavališkų ketinimų.

– Ar būdama užsienyje nuomojatės automobilį?

– Dažniausiai taip. Automobilis suteikia laisvę ir sutaupo laiko lankant norimas vietas. Malonu važiuoti ir neskubant mėgautis nuostabia gamta neišlipant iš automobilio.

– Ką manote apie elektromobilius?

– Tai puikus miesto automobilis, bet dėl nuolat besikeičiančių darbų neturiu galimybės jo vairuoti – būčiau per daug priklausoma nuo jo baterijos, o įkrovimus ne visada pavyktų suplanuoti pagal vietas, kur tenka dirbti.

– Jeigu galėtumėte įsigyti bet kokį automobilį, koks jis tuomet būtų?

– Net nežinau... Niekada nebuvau didelė automobilių gerbėja. Man svarbu, kad mašina būtų patogi ir joje jausčiausi saugiai. Su vyru pajuokaujame, kad būdami senjorai pirksime pikapą – lengvąjį krovininį automobilį su gale integruota atvira vieta kroviniui.

Prie vairo tėčio pasodinta operos solistė neslepia: „Kartkartėmis gaunu baudų“