Vis dėlto didžiausias skaičius techninių duomenų lentelėje ne visada reiškia racionaliausią pasirinkimą.
Pirmiausia verta patikslinti, kad 600 kilometrų nėra baterijos dydis. Jos talpa matuojama kilovatvalandėmis (kWh), o kilometrais nurodoma, kokį atstumą automobilis turėtų įveikti vienu įkrovimu. Tačiau posakis „600 kilometrų baterija“ vairuotojų kalboje jau prigijo kaip ilgą nuvažiuojamą atstumą užtikrinančio elektromobilio apibūdinimas.
Gamintojo nurodomas nuvažiuojamas atstumas paprastai apskaičiuojamas atliekant standartizuotą WLTP bandymą. Jo rezultatai leidžia palyginti skirtingus automobilius, tačiau negarantuoja, kad deklaruojamą rezultatą pavyks pasiekti bet kokiomis sąlygomis.
D. Gaižauskas, M. Maldeikis, R. Lopata: kam naudinga bauginti visuomenę karu?
Važiuojant automagistrale energijos sąnaudas didina greitis ir oro pasipriešinimas. Rezultatą taip pat veikia priešinis vėjas, lietus, šlapia ar apsnigta kelio danga, padangų slėgis, keleivių ir bagažo svoris. Todėl 600 kilometrų WLTP rodiklį turintis elektromobilis žiemą arba greitkelyje gali nuvažiuoti gerokai trumpiau.
Lietuvos vairuotojams ypač svarbi žiema. Šaltyje sulėtėja baterijoje vykstantys cheminiai procesai, o dalis energijos sunaudojama salonui ir pačiai baterijai šildyti.
Susiję straipsniai
Nuvažiuojamą atstumą dar labiau mažina šlapdriba, sniegas ir didesnis padangų pasipriešinimas. Tad renkantis automobilį reikėtų vertinti ne geriausią vasaros rezultatą, o tai, ar jo galimybių pakaks šalčiausiomis metų dienomis.
Svarbu ne tik kiek, bet ir kur važiuojama
Daugeliui žmonių kasdienės kelionės į darbą, parduotuves ar ugdymo įstaigas sudaro tik nedidelę elektromobilio galimybių dalį.
Jeigu automobilį galima įkrauti namuose arba darbe, 300–400 kilometrų realaus nuvažiuojamo atstumo dažniausiai suteikia pakankamai laisvės. Vairuotojas ryte išvyksta įkrauta baterija, todėl jam nereikia laukti, kol energijos atsargos beveik išseks.
Kitokia padėtis, kai namuose įkrovimo vietos nėra. Nuolat naudojantis tik viešosiomis stotelėmis didesnė baterija gali būti patogesnė, nes jas tenka lankyti rečiau. Didesnė atsarga taip pat praverčia gyvenantiems atokesnėse vietovėse, kur įkrovimo infrastruktūra ne tokia tanki.
Todėl svarbiausias klausimas turėtų būti ne „kiek daugiausia automobilis gali nuvažiuoti?“, o „kokį ilgiausią atstumą reguliariai turėsiu įveikti tarp patogių įkrovimo vietų?“. Viena ar dvi ilgos išvykos per metus nebūtinai pateisina didžiausios baterijos kainą ir svorį.
Kelionėje lemia ir įkrovimo sparta
Ilgesnėse kelionėse vien baterijos talpa neatskleidžia, kiek laiko teks praleisti kelyje. Ne mažiau svarbios automobilio energijos sąnaudos ir įkrovimo sparta.
Gamintojai dažnai pabrėžia didžiausią įkrovimo galią, tačiau toks rodiklis gali būti pasiekiamas tik trumpą laiką. Daugiau pasako vidutinė galia bateriją įkraunant nuo 10 iki 80 proc. Pasiekus maždaug 80 proc., daugelis elektromobilių srovę priima gerokai lėčiau, todėl ilgoje kelionėje paprastai naudingiau sustoti trumpiau, bet dažniau.
Svarbi ir baterijos temperatūra. Jei prieš atvykstant į greitojo įkrovimo stotelę automobilis ją automatiškai pašildo, įkrovimas gali vykti kur kas sparčiau. Šaltą bateriją turintis modelis net ir galingoje stotelėje nebūtinai pasieks žadamą rezultatą.
Dėl to efektyvus elektromobilis, vienu įkrovimu nuvažiuojantis 400–450 kilometrų ir galintis ilgiau palaikyti didelę įkrovimo galią, tolimoje kelionėje kartais gali būti patogesnis už 600 kilometrų rodiklį turintį, bet lėčiau įkraunamą automobilį.
Už didesnę atsargą tenka mokėti
Didesnė baterija paprastai didina automobilio kainą ir svorį. Sunkesniam automobiliui pajudėti reikia daugiau energijos, todėl dalis papildomos baterijos talpos sunaudojama jai pačiai vežioti. Įkrovimas iš tokios pačios galios namų stotelės taip pat trunka ilgiau.
Didelės baterijos gamybai reikia daugiau žaliavų ir energijos. Jeigu didžioji jos talpos dalis kasdien lieka nepanaudota, vairuotojas iš esmės nuolat vežiojasi brangią atsargą, kurios prireikia tik retomis progomis.
Kita vertus, didesnė baterija suteikia daugiau ramybės žiemą, leidžia rečiau krauti automobilį ir palieka didesnę atsargą bėgant metams, kai baterijos talpa pamažu mažėja. Ji gali būti racionali dažnai važiuojantiems didelius atstumus, keliaujantiems po Baltijos šalis ar Lenkiją, tempiantiems priekabą, naudojantiems stogo bagažinę arba negalintiems patogiai krauti automobilio namuose.
Kiek iš tiesų pakanka?
Vieno visiems tinkamo skaičiaus nėra. Daugiausia mieste važinėjančiam ir namuose automobilį kraunančiam žmogui gali visiškai pakakti maždaug 300 kilometrų realaus nuvažiuojamo atstumo. Reguliariai vykstant tarp miestų daugiau ramybės suteiks 350–450 kilometrų atsarga. Bent 500 kilometrų galimybės labiausiai praverčia tiems, kurie dažnai leidžiasi į ilgas keliones arba turi ribotas įkrovimo galimybes.
Renkantis reikėtų lyginti ne tik WLTP kilometrus, bet ir energijos sąnaudas greitkelyje, žiemos bandymų rezultatus, įkrovimo kreivę, baterijos pašildymo funkciją bei stotelių tinklą įprastuose maršrutuose.
Taigi 600 kilometrų nuvažiuojamas atstumas yra malonus privalumas, bet ne būtinybė kiekvienam. Racionaliausia baterija yra ne pati didžiausia, o tokia, kuri leidžia patogiai įveikti įprastus maršrutus nepalankiomis sąlygomis ir nekelia bereikalingai automobilio kainos. Kartais galimybė greitai ir patogiai įkrauti elektromobilį yra vertingesnė už papildomą šimtą kilometrų techninių duomenų lentelėje.