Kuriam iš veržliai mąstančių tautos atstovų gali patikti tinginys? Toks padaras yra niekam nenaudingas, tačiau jį, kaip be galo savimi pasitikintį rakštį kai kurioje vietelėje, reikia ir išmaitinti, šiltai aprengti ir paguldyti ant krosnies. Kam patiktų tokia moteris pašonėje?
Kokioje dar pašonėje, ji net nuo krosnies nenuliptų. Ir jau nebe iš tingėjimo, o dėl per daug apvalainų kūno formų. Tokioms apvalainutėms galime ne jausti šiltą ir garbingą meilės ar susižavėjimo jausmą, o tik perfrazuoti puikiai žinomą posakį – „tikra moteris savo [...] mato be veidrodžio“.
Su praplikusiais ir turinčiais daugiau liulančių riebalų nei Einšteinas raukšlių smegenyse yra labai panašiai. Jų anstvorio net nevadinčiau liguistu. Tai - tinginio antsvoris. Jei bent vienas iš tų didžiapilvių reguliariai lankosi sporto klube ir valgo subalansuotą maistą, o ne sėdi bare ar prie televizoriaus su alaus buteliu rankoje ir bulvių traškučių pakeliu, tai jam reiktų mažų mažiausiai įteikti aukso medalį.
Bet mes ne apie vyrus. Ar tik nebūsime (nebūsite) patapę maksimalistais ir užuot šį potraukį į visko apsčiai turėjimą pritaikę netinkama kryptimi. Teigiate, kad turime atsižvelgti į beždžiones. Gal tuomet ir pirkdami televizorių atsižvelkim į akmens amžių?
Ir nuo kada vyrai vertina vyrus pagal jų moters idealą? Ar tai tik nebus dar didesnis maksimalizmas, sklindantis jūsų rašinio eilutėmis? Taip taip, jūs neapsirikote! Vaivorykštinė vėliava po truputį randa kelią į jau ir taip sugadinto pasaulio padangę. O jei tie treninguoti „paloskininkai“ ir žiūri į lieknas šviesiaplaukes, tai jie jas visas ir susirenka! Ne kitaip! Nes „alaus pilvo“ savininkas neturi jokių šansų!
Jei žmogų lyginsime su beždžione, tai ko vertas vien žmogaus vardas, jau nepaisant jo grožio? Rašote, kad pilvotas patinas – kaimenės valdovas. Tinginys ir bailys yra vadovas? Jis gali tik dusliai mušti per savo it kamuolį pilvą ir melstis, kad visi raumeningi kovotojai nesupultų ir nesudraskytų jo į gabalus ne dėl valdžios, o dėl jo apgailėtinos išvaizdos.
Ar bent viena graži (pagal nusistovėjusius, o ne pagal „rubensiškuosius“ standartus) moteris guls i lovą su praplikusiu pilvočium, jei jo piniginėje gyvena voras? Ne! Ir kodėl gi? Jei jis toks gražuolis, taip stengiasi lovoje ir turi mažiau nei vidutinį, kodėl niekas jo nemėgsta? Nei vienai nepatiks lankstumo pamokos, bandant per jo „ne nuo alaus, o alui“ pilvą pasiekti karštą bučinį. Lygiai kaip ir kiekvienam nepatiks apvali pagrandukė, kuri ne tik sulaužys jam stuburą, bet ir visą lovą vieno nekoordinuoto judesio metu.
Ir kuo čia dėtos dar vienos ligonės – anoreksikės? Kuo vargšės ligonės nusikalto, jei joms Dievas nedavė sveikatos ar sveiko proto? Nei vienam nepatinka ligoniai, kokia liga jie sirgtų. Juo labiau nepatinka ligoninės. Jos kaip koncentracijos stovyklos, tik ne Hitlerio ideologiniams priešams, o likimo nuskriaustiems. Bet tokios stovyklos ateina! Kuo daugiau apvalainučių matysime gatvėje, tuo labiau būsime izoliuoti nuo tikrųjų kūno formų. Plokščias pilvukas ir neiššokę kaulai – štai kur tikrasis grožis.
Dvidešimties centimetrų vaisingas lyties organas – štai kur tikrasis pasididžiavimas. Kas svaigsta apie 40 centimetrų, yra paprasčiausios reklamos aukos. Dar kartą pakartosiu – pasisukusi smegeninė yra liga. O ligą reikia gydyti. Lygiai kaip ir išsišokusių kaulų savininkes, kurios, jūsų manymu, yra visų grožio idealas. Juk gyvename ne mados pasaulyje, kur svarbus kaulų svoris, o ne moters grožis.
Labai natūraliai kyla klausimas – kodėl atsiranda kompleksuojančių dėl savo mažo daikčiuko? Todėl, kad moterims dydis svarbus! Kad ir kiek mokslininkai atliktų tyrimų, kad ir kiek apie tai skanduotų visi aplink, bet jei moteris pirmą karta tave išvydo nuogą ir sukikeno pamačiusi tavo pasididžiavimą, tai labai natūralu, kad ilgainiui tai ima kelti susirūpinimą. Tas pats ir su moterimis. Jei joms kas nors juokais pasakė, kad „sveri tik 50, o atrodai kaip 75“, tai joms bus didžiausias įžeidimas, kurį seks beprotiškas noras ir pastangos numesti tuos „nereikalingus“ 25 kilogramus iš tų normalių penkiasdešimties.
Ir anokia čia baimė, kad jo pasididžiavimas per trumpas. Tai ne baimė, o silpnavališkumas. Jei taip būtų paprasta įtakoti visus vyrų sprendimus, tai gyvenimas būtų be galo lengvas. Jei moterį būtų galima taip lengvai viskuo įtikinti, tai visi vyrai būtų be galo laimingi. Tai nėra kažkoks ypatingas kompleksas – tai savo erdvėje egzistuojančių pašiepimo rezultatas. Nei vienam nešautų mintis į galva pasididinti savo daikčiuką, nes jis neva jam pačiam negražus. Taip, turime mylėti savo kūną, na bet kas grožisi savo daikčiuku būdamas vienas prieš veidrodį? Kai moteris juo grožisi ir stebisi, tai kita kalba. Bet kuriai iš jų patinka jo ieškoti, kaip adatos šieno kupetoje?
Lygiai taip pat nė vienam vyrui nepatinka moteris, kuri nuoga panaši į lentą. Štai iš kur gimė implantai. Juos įsidedančios silpnaprotės? Tai visi, kas stengiasi atrodyti puikiai ir nesusilaukti pašaipių šūksnių, yra „specialūs“? Tai baikime tokiais būti! Išmeskime iš savo garderobo kostiumus, kaklaraiščius, vakarinės sukneles ir susisukę į skarmalus ir pamiršę apie dezodorantą keliaukime į gatvę. Būsime natūralūs ir baisingai bjaurūs viename. Būsime natūralūs pašaipos objektai – dar labiau atskirti, pašiepti ir pažeminti. Ar tai turėtų būti mūsų kredo?
„Seksualumas reiškia vyrišką išvaizdą – netgi tuo atveju, jei jus traukia moterys.“ Vyriškos moterys? Ar tai dar viena nežabotų aistrų filmų kūrėjų fetišistinė fantazija? Jei puiki išvaizda – vyriška išvaizda, tai moteris turi būti raumeninga? Ar ji turi turėti „alaus pilvą“? Moteris turi būti grakšti ir švelni, o ne stambi ir panaši į apelsino odelę. Moteris turi lengvai, lyg drugelis, plazdėti aplink, o ne kaip tinginys gulėti ant krosnies.
Viskas be galo paprasta? Taip! Svarbu nebūti tinginiu ir prižiūrėti save. Ir gyventi taip, kad pačiam būtų malonu. Jei ji sako, kad taviškis per mažas, pasakyk jai, kad ji stora – tada bus lygiosios.