Įvairiose šalies vietose partijos „Tvarka ir teisingumas“ nariai bei savanoriai imasi rinkti gyventojų parašus prieš šiandieninės valdžios daugumos ketinimus pensijinį amžių Lietuvoje prailginti iki 67 metų.
Ir viena, ir kita akcija yra skirta partijoms pasireklamuoti. Įvertinus kalendorinį grafiką, A.Paulausko iniciatyva neturi jokios prasmės, nes nėra skirta šiam Seimui, kaip blogiausiam Lietuvos istorijoje nuo bajoriškų LDK seimų ir seimelių laikų. R.Pakso parašų rinkimo akcija turi daugiau prasmės, nes sukelta psichozė gali priversti valdžią atsisakyti planų ilginti pensinį amžių.
Jeigu vertintume pagal europinę praktiką, pensinį amžių reikia ilginti, tačiau ne dabar ir ne šiandieninėje Lietuvoje, kur gyventojų amžiaus vidurkis išlieka žemas, kur yra didelis ir dar didėjantis nedarbas bei skurdas. Socialinės apsaugos ir darbo ministras D.Jankauskas už tokią iniciatyvą nusipelno apkaltos, o jei rimčiau – bylos už sąmoningą žmonių skurdinimą.
Keistas dalykas. Konservatorių valdžia tikrai nuoširdžiai kovoja su krize, bet ta kova vis išvirsta į kovą su sava tauta (ar pensininkai pas mus tiek nurašyti, kad nelaikomi tauta?).
Dauguma valdžios iniciatyvų nukreipta prieš pensininkus ir kitus vargingus gyventojų sluoksnius, nors tikrai ne jie sukėlė krizę. Krizė pasaulinė, tik kažkodėl Lietuvoje ji įgauna keistas formas ir lyg būtų norima dar labiau aštrinti jos padarinius. Regis, tik pas mus Lietuvoje pensijos buvo mažinamos. Kažkas negerai su mūsų valdžia.
Net Dalia Grybauskaitė – atsimenate? Rinkimų kampanijos metu, susitikimuose su rinkėjais ji tikino, jog neleis mažinti pensijų. Ar pensinio amžiaus ilginimą šiomis aplinkybėmis galima vadinti reforma – diskutuotinas klausimas.
Patys savaime renkami parašai neturi jokios prasmės, nes kaip parlamentinė frakcija „tvarkiečiai“ turi efektyvesnių būdų kovoti su antipensinėmis konservatorių iniciatyvomis. Parašų rinkimas skiriamas atkreipti pensininkų ir kitos visuomenės dalies dėmesį į partiją, kuri neva kovoja už visuomenės interesus.