Suprantama, kaip Lietuvoje dažniausiai pasitaiko, įstatymas anuomet buvo priimtas nei į tvorą, nei į mietą: jis reglamentuoja tik šių baisių simbolių demonstravimą viešumoje, viskas labai aptakiai apibrėžta. Tuo tad ir naudojasi apsukruoliai. Ant dešrelių, batonų ar kitų „tarybinių“ produktų nerasite nei penkiakampės žvaigždės, nei Stalino, nei kūjo su pjautuvu. Ir „tarybinis“ nėra „sovietinis“, kaip rašoma įstatyme.
Bet ar tai keičia esmę?
Dizaino srityje dirbantis Vytenis Petrusevičius nusprendė sukurti alternatyvių produktų seriją, kur naudojama kita draudžiama (ne)simbolika. Ten taip pat nerasite nei svastikos, nei atitinkamų vėliavų, nei Hitlerio marmūzės.
Gal atsiras verslininkų, kurie susidomės galimybe užsidirbti ir iš fašistuojančios liaudies sentimentų nacistinei Vokietijai?
Jei rimčiau, pabandykime realiai įsivaizduoti, kas nutiktų Lietuvoje, jei tokie produktai iš tikro atsirastų prekyboje? Sulauktume dešimčių pasmerkimų iš visokiausių tarptautinių organizacijų, apie Lietuvą rašytų pasaulio žiniasklaida. Tikėtina, kad ir patys Lietuvos žmonės pasipiktintų...
Tai kodėl visi tyli matydami Lietuvos išprievartavimą menančią sovietinę simboliką ant maisto produktų? Jei teisiškai viskas gerai, tai ir moralės požiūriu tinka? Nuo A.Brazausko laikų partijose įsikerojusi tendencija plinta.
Ją tęsdami išgerkime „Wermacht“ alaus ir užkąskime „Tarybinėmis“ dešrelėmis su sūriu.