Galbūt ne vien man yra tekę nugirsti nuomonių, kad vyresnio amžiaus žmonėms ir pensininkams vertėtų uždrausti balsuoti. Kadangi, laikui bėgant, tikriausiai neišvengiamai teks išsivystyti priklausomybę bent vienai iš minėtų grupių, jaučiu, nors ir per tam tikrą laiko nuotolį, kad tai liečia ir mane, todėl nenorėčiau tokiai nuomonei pritarti.
Mane stebina ir tai, kad žiniasklaidoje dažnai minimi jauni - nelabai aktyvūs rinkėjai ir balsuotojai, kurie šiais paminėjimais yra lyg raginami dalyvauti savo valstybės valdyme, nelikti nuošalyje kuriant jos ateitį.
O mūsų, statistiškai senstančios, šalies aktyviausia rinkėjų grupė šiose diskusijose nekliudoma, matyt kaip gerai balsuojanti. Bet gerai kam!?
Turiu galvoje žadančius padidinti pensijas.
Ir nesvarbu ar tie pažadai vos galą su galu suduriantiems, kiekvieną centą skaičiuojantiems, ir tik dėl to lengvai paperkamiems ir manipuliuojamiems žmonėms, vėliau pasirodo buvę tušti ar pustuščiai.
Svarbu ką jie reiškia. O visa tai reiškia, kad iš bendro katilo vieniems bus atseikėta daugiau, tik atimant iš kitų. Šiuo atveju iš jaunesnių. Iš vaikų, kuriems reikalingi klausos aparatai kuo ankstesniame amžiuje, kad jie greičiau sugebėtų prisitaikyti prie visuomenės ir ateityje nebūtų jos išlaikomi. Iš ūkininko, kuris pasodintų daugiau bulvių ir galiausiai taip jas atpigintų. Iš Jūsų vaikų ir anūkų, jei norite. Nes tie, kurie žada padidinti pensijas, nemoka žadėti nieko kito - jie nemoka kurti ekonomikos planų, sukurti sąlygų naujoms ir geresnėms darbo vietoms kurti.
Jie moka tik atimti. Ir net jeigu atėmę iš vienų truputį duos kitiems, tai prie lovio vis tiek prieis pirmieji.
O kas gi atsitiks aruodams, jei juos išdalinsime, tiems, kurie jau nebedirba žemės, nebeužsės pasėlių. Kitais metais aruodas bus tuščias.
Šią schemą galima palyginti su ant konvejerio kepamais pyragėliais. Kad iš krosnies pasirodytų gatavas, iškeptas pyragėlis, ant takelio pirma reikia padėti jo ruošinį.
Paprastai konvejeris juda tik viena kryptim, bet tie, kurie nemokės paruošti pyragėlio, ims sukinėti konvejerį pirmyn atgal, taip netrukus, pasklis sudegusio pyragėlio ekonomika.
Taigi, tokius pažadus dalinantys nėra nei atjaučiantys nei dosnūs ar kilnūs. Jie padidins Jums pensijas, bet užkraus Jums vaikus ir anūkus.
Tiems, kurie vaikų neturi – nesudėtinga, bet galbūt įtikinanti matematika – viena padori darbo vieta lygi vienai, vidutinės pensijos dydžio įplaukai į „Sodrą“, viena minimali darbo vieta, tai minimali įmoka į „Sodrą“ ir dar sutaupyta bedarbio pašalpa.
Iki rinkimų dar likę laiko (nors šiais laikais negali žinoti) – išnaudokite jį – domėkitės, klauskite savo vaikų, kas pagerintų jiems verslo ir darbo aplinką, klauskite savo anūkų, kokia švietimo reforma suteiks jiems prieinamas ir kokybiškas studijas, kurios vėliau padės gauti mylimą darbą.
Tik taip juos paskatinsite dalyvauti politikoje, nes jie, galbūt, nebebūgštaus, jog jų balsas nereikšmingas, lengvai persveriamas, kuomet pajaus, jog jis turi Jūsų užnugarį.
Įdarbinkit juos ir aruodai prisipildys.
Esame reikalingi vieni kitiems – tad kol mes dirbsime - stokite žvalgybon ir budriom toliaregėm akim stebėkite ir saugokite mūsų kraštą nuo sudegusio pyragėlio ekonomikos nešėjų.
Ir tebus visiems pyragai gardūs.
P.S. Kai parduotuvėje betaupant netyčia paimame ne lietuvišką, bet lenkišką ar kitos kilmės prekę, nereikėtų vėliau švaria sąžine guosti kaimyno, jei jis ar kas kitas Lietuvoje neteko darbo vietos ir neberanda darbo.