2007 metais pirkau Vilniuje butą. Kaip dabar sakoma, „per patį piką“. Rinkausi atidžiai, ne po vieną kartą apvažiavau pagrindines mieste vykusias statybas, domėjausi, kas yra vystytojas, kokia jo reputacija ir ankstesni projektai. Labiausiai dėmesį patraukė „Bajorų kalvose“ statoma gyvenvietė. Miestas, spauda ir internetas švietė reklamomis: „Hanner“ stato ir parduoda“, „Hanner“ už „Bajorų kalvas“ gavo apdovanojimą“, „Hanner“– kokybė ir garantija“. Buvo žadama išskirtinė kokybė, žalia ir rami aplinka, ypatingas gyvenimo malonumas.
Taigi išsirinkau butą „Bajorų kalvose“. Kaina aukštoka, tačiau pasiklausius kai kurių naujakurių vargų dėl naujai įsigytų butų defektų, man vienas iš pagrindinių kriterijų buvo kokybė ir projekto vystytojo patikimumas bei reputacija. „Hanner“ išties tuo metu turėjo (palyginti su kitais) gana neblogą reputaciją. Butus „Bajorų kalvose“ pardavinėjo „Hanner“ dukterinė įmonė UAB „Bajorų kalvos“; pardavimo vadybininkė, nuoširdžiai pasakojusi apie išskirtinę kokybę ir patikimumą, – paties didžiai gerbiamo „Hanner“ valdybos pirmininko Arvydo Avulio dukra. Sutikite, tokiomis aplinkybėmis garsiai suabejoti garantijomis būtų buvę mažų mažiausiai nepadoru.
Kaip minėjau, buto kaina buvo gerokai aukštesnė už tuo metu buvusį rinkos vidurkį, tačiau už „tikrą“ kokybę ir „geležinę“ garantiją primokėti juk verta. Bent jau taip galvojau, kol neprireikė su tomis garantijomis susidurti. „Išlindo“ smulkmena – brokuotas stiklo paketas, rasoja viduje (kur turėtų būti visiškai sandaru); negražu iš estetinės pusės, o ir jo šilumos izoliacija dėl to gerokai sumažėjusi.
Aprašiau bėdą duotuoju elektroninio pašto adresu (skambiu pavadinimu kokybe@hanner.lt), tą pačią dieną gavau atsakymą, kad skundas gautas ir su manimi greitu laiku bus susisiekta, ir jau ėmiau laukti meistrų su nauju stiklo paketu.
Po savaitės išties atėjo... tik ne meistrai, o raštas. Rašte išdėstyta esmė (išvertus iš teisinės į „žmonių“ kalbą) maždaug tokia: „Statybos darbus vykdė mūsų pasirinktas rangovas, jis bankrutavo, todėl mes už defektus nebeatsakome.“ Sausai, griežtai, net žodžio „soriukas“ nepridėjo...
Rašau dar vieną laišką, prašau paaiškinti, kodėl man pirkus butą iš „Hanner“ (vystytojo), per „Hanner“ dukterinę bendrovę, jie staiga kratosi atsakomybės už defektus, aiškina apie kažkokį rangovą, kurį patys pasirinko ir man nė vienu žodeliu neužsiminė pardavinėdami butus? Kaip čia yra, kad kokybę žadėjo „Hanner“, bet už ją dabar atsako kažkoks negirdėtas rangovas?
Po dviejų savaičių gauna atsakymą. Be įprastinės teisinės beletristikos, labiausiai į akis krinta vienas sakinys: „Visų pirma, nepriklausomai nuo to, ar UAB „Bajorų kalvos“ yra ar nėra AB „Hanner“ grupės įmonė, ši įmonė veikia kaip atskiras, savarankiškas teisinis subjektas ir už savo prievoles atsako asmeniškai, nepriklausomai nuo kitų juridinių asmenų.“ Kitais žodžiais tariant – „Hanner“ nuo šio reikalo „nusiplauna“.
„Nusiplauna“, nepaisant to, kad „Hanner“ „statė“, „garantavo kokybę“, „gavo apdovanojimą“, iki šiol „Bajorų kalvas“ pateikia kaip vieną savo projektų. Nepaisant to, kad UAB „Bajorų kalvos“ yra dukterinė „Hanner“ įmonė, registruota tuo pačiu adresu, o UAB „Bajorų kalvos“ darbuotojai naudojasi e. pašto adresais su plėtiniu hanner.lt – „Hanner“ staiga pasidarė niekuo dėta.
Sutinku, teisiškai čia nieko neprikiši – gerai apgalvota „vystytojas – dukterinės įmonės – užsakovai – rangovai“ schema leidžia statybos defektus palikti spręsti patiems pirkėjams. Tik juokinga (o gal graudu), kad į tokius žaidimus įsitraukia net ir viešai savo reputacija daug kartų gyręsi rinkos veikėjai, ir keli šimtai litų tampa kur kas svarbesni už tikrą geros reputacijos išlaikymą.
Tą stiklo paketą pasikeisiu savo lėšomis. Nenuskursiu. Tepriima „Hanner“ tai kaip mano paramą tolesnei jų veiklos sėkmei. Kad turėtų už ką toliau statyti, kol „jaukiai apželdintose“ gyvenvietėse ir žolės lopinėlio nebeliks.
O būsimus naujakurius kviečiu neužkibti ant to paties kabliuko. Žinokite, kad kokybės garantija beveik garantuotai bus jūsų pačių reikalas. Tad pasinaudokite proga, kad šiuo metu butų pardavėjai labiau suinteresuoti parduoti, nei pirkėjai pirkti, ir nusiderėkite kuo daugiau. Ir tuos nuderėtus pinigus atsidėkite ateičiai. Gali būti, kad jų prireiks statybų defektams taisyti, kai būsto pardavėjai vieną dieną jums pasakys: „Mes čia niekuo dėti.“
„Bendraukime“ redakcija komentarų šia tema paprašė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos ir bendrovės „Hanner“.
Mindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius:
„Pastaraisiais ekonominio sunkmečio metais su rangovo bankroto ir negebėjimo vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų problema susidūrė dažnas vystytojas. Mūsų asociacija šią problema siūlo išspręsti pakeitus Statybos įstatymą ir įvedus privalomąjį profesinės rizikos civilinės atsakomybės draudimą statybos, projektavimo ir techninę priežiūrą vykdančioms kompanijoms ir asmenims. Tokiu būdu būtų užtikrinamas pareigų pagal sutartis vykdymas arba patiriamų nuostolių kompensavimas, apsaugant tiek vartotojų, tiek investuotojų interesus.“ Arvydas Avulis, „Hanner“ valdybos pirmininkas „Per pastaruosius maždaug trejus metus bankrutavo pusantro tūkstančio statybos įmonių, kurios buvo samdomos kaip rangovai. Rangovams paprasčiau bankrutuoti, nes bankrotas atleidžia nuo atsakomybės. (Mes patys turime ne vieną bylą teismuose). O be garantijų lieka ne tik gyventojai, bet ir mokyklos, darželiai. Ne pirmus metus vystytojai siūlo privalomą civilinės atsakomybės draudimą, kuris, net ir įmonei bankrutavus, pasirūpintų garantijomis. Taip kartu būtų sumažinta pagunda įmonėms skelbti bankrotą, o paskui tiems patiems akcininkams kurti naujas kompanijas, kurios po kelių projektų vėl bankrutuoja. Toks draudimas galėtų būti kad ir iki numatytos konkrečios sumos, bet tai spręstų daugybę problemų.“
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
