Pasak keistą humoro jausmą turinčio Krepšinio trenerių asociacijos funkcionieriaus Nerijaus Masiulio, Š. Marčiulionio pavardė Krepšinio trenerių asociacijos paskelbtame 19-kos kandidatų sąraše greičiausiai tik pokštas. Ar dabartinėje situacijoje, kurioje yra atsidūręs Lietuvos krepšinis, galima pokštauti? O gal vis dėlto tai - suplanuota eilinė purvo dozė niekada sveiko proto neprarandančiai, blaiviai mastančiai ir objektyvios kritikos LKF negailinčiai Lietuvos krepšinio legendai Š. Marčiulioniui? Mums, taip pat blaiviai mąstantiems Lietuvos krepšinio gerbėjams, akivaizdžiai matyti už viso to kyšančios ilgos LKK ausys.
Ką Lietuvos krepšiniui davė apgailėtini LKK funkcionieriai? Puikiai surengtą „Eurobasket 2011“ su išties puikiu šio čempionato pelnu (kurį atnešėme mes, Lietuvos krepšinio gerbėjai), dar puikesnėmis bilietų kainomis (nesiskundžiu – buvau Lietuvos krepšinio rinktinės varžybose Vilniuje, taip pat mačiau ir didįjį fiasko su Makedonija Kaune), pragaištingai Lietuvos rinktinei parinktu rungtynių laiku ir pasiekta 5 vieta ?
Ar geru šou Venesueloje su „krušos” elementais ir nuolatiniais verkšlenimais, primenančiais seną filmuką „Mušė”, ir dar geresnį pasirodymą Londone? Ar turime prieš LKK ant kelių šliaužioti dėl super aukšto pasiekimo 2010 metais Turkijoje, o gal 2007-aisiais Ispanijoje?
Bet aš tikrai žinau, ką Lietuvai davė Š. Marčiulionis. Buvau dar vaikas 1988-aisiais, kai su tėvais kolektyviniame sode per nespalvotą „Šilelį” stebėjau Lietuvos krepšininkų vedamos Sovietų Sąjungos komandos triumfą Seule. Niekada nepamiršiu 1992-ųjų rugpjūčio 8 dienos, kai stebėjau Š. Marčiulionio vedamos Lietuvos krepšinio rinktinės triumfą kovoje dėl Barselonos bronzos. Nepamiršiu ir sidabrinių 1995-ųjų, kur Šarūnas tapo naudingiausiu Europos čempionato žaidėju, pelnydamas daugiausia – po 22,5 – taško per rungtynes. Taipogi nepamiršiu ir 1996-tųjų Atlantos – iki šiol akyse neišdyla matyti vaizdai, kaip kęsdamas skausmus, paskutines jėgas aikštėje gindamas Lietuvos garbę atiduoda Šarūnas.
LKK labai greitai pamiršo, kad kitos skambios pergalės Lietuvos krepšinyje skambėjo Š. Marčiulioniui būnant šalia rinktinės. Tai ir 2003-iųjų auksas Švedijoje, nušvietęs tamsią sekmadieninę Lietuvos padangę. Ir istorinė Lietuvos krepšinio pergalė prieš JAV rinktinę 2004-ųjų olimpiadoje Atėnuose.
LKK taip pat pamiršo, kad tas pats Š. Marčiulionis, aktyviai rūpindamasis Lietuvos krepšiniu ir dalyvaudamas „FIBA Europe“ veikloje, 2000 metais kartu su Algimantu Pavilioniu, kuris vėliau buvo negarbingai apkaltintas tos pačios LKK bei paskelbtas Lietuvos krepšinio priešu, sugebėjo įtikinti „FIBA Europe”, kad Lietuva, tuomet tik baigdama įrengti vienintelę tarptautinius reikalavimus atitinkančią „Siemens“ areną – tinkamas kandidatas rengti Europos krepšinio čempionatą.
Tačiau viso to nepamirštame MES, šimtai tūkstančių Lietuvos krepšinio sirgalių. Ko vertas Šarūno žodis, žino ir tūkstančiai Krepšinio akademijos absolventų ir studentų.
Lietuvos krepšinio klanui norisi palinkėti tik vieno – „Tapk pagaliau savo sąžinės vergu“.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
