Teisingiausia, manau, būtų išgirsti paties režisieriaus nuomonę: „Spektaklio metu scenos fone matomas Antonello da Messinos nutapytas Išganytojo portretas. Visa scena – tai labai paprasta kadrų seka, kuria rodomas sūnaus mėginimas nuprausti seną tėvą ir sugrąžinti jam orumą. Bergždžiai. Jėzus, Salvator Mundi (lot. Pasaulio gelbėtojas), tampa nebyliu sūnaus nesėkmės liudininku. Šis spektaklis – šventvagystė. Lygiai kaip kryžius ar erškėčių vainikas yra katalikų šventvagystė ir faktas, kad Jėzus buvo pasmerktas, nes jo gyvenimas buvo laikomas šventvagišku.“
Toks režisieriaus požiūris į spektaklį labai aiškiai atskleidžia ir jo požiūrį į katalikų tikėjimą bei jo prasmę. Pasak R, Castelluci, Jėzaus gyvenimas buvo laikomas šventvagyste ir krikščionims iki šiandien likę brangūs simboliai, kaip erškėčių vainikas bei kryžius, taip pat yra šventvagystė.
Įdomu tai, kad režisierius apie krikščioniškų simbolių šventvagystę kalba esamuoju laiku, lyg tai būtų šiandien visiems aiški ir galiojanti tiesa. Dėl šios tiesos jis ir klysta. Tai yra vien R. Castelluci asmeninė nuomonė, ir kaip ir kiekvieno žmogaus nuomonė demokratinėje visuomenėje, ji turi būti gerbiama ir toleruojama, tačiau tokios nuomonės skleidimas bei atviras propagavimas viešai yra neleistinas, nes jis elementariai pažeidžia kitų žmonių toleranciją, peržengia pagarbos kitiems asmenims bei jų religiniams įsitikinimams ribas.
Lietuvos Konstitucijoje yra aiškiai uždrausta skleisti tokią informaciją, kuri gali kelti neapykantą ar panieką, tyčiojimąsi dėl tautybės, rasės bei religijos. Šiuo spektakliu bei tokia režisieriaus nuomone tikrai yra pažeidžiamos krikščionių tikėjimo tiesos ir tai netoleruotina.
Kaip įrodymas, kad šis spektaklis jau sukėlė neapykantą tarp skirtingas nuomones turinčių žmonių, Prancūzijoje spektaklio metu įvyko protestas, per kurį aktoriai buvo apmėtyti kiaušiniais, todėl spektaklis buvo nutrauktas. Tai jau tam tikras smurto naudojimas bei nepagarba teatrui bei režisieriui, tačiau jei pats spektaklis išprovokuoja tokius drastiškus veiksmus, tai, matyt, jame tikrai yra kažkas labai stipriai įžeidžiančio žmonių jausmus.
Taigi šiuo spektakliu labai subtiliai ir, iš pirmo žvilgsnio, visai nekaltai yra žlugdoma visapusė tolerancija. Modernusis menas bei naujų išraiškos formų ieškojimas yra labai pagirtinas ir skatinamas dalykas, tačiau tai reikia daryti atsargiai, nepaniekinant kitų žmonių jausmų bei įsitikinimų, kas prieštarauja Konstitucijai.
Būtent todėl manau, kad spektaklį Lietuvoje turėtų būti uždrausta rodyti: stengdamiesi būti modernūs ir toleruoti bet kokius visų žmonių požiūrius rizikuojame pažeisti piliečių teises, sugriauti visapusiškai tolerantišką Lietuvą.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
