Sutuoktinio smurtą patyrusi nėščioji: „Pati jaučiausi kaip nusikaltėlė“

2012 m. spalio 15 d. 10:37
Smurtą patyrusi moteris
Aš ištekėjau už smurtaujančio vyro, kuris turėjo alkoholio problemų. Jis pasiimdavo laisvų dienų iš darbo ir per jas gerdavo. Kai jis būdavo girtas, tapdavo ypač žiaurus. Jo nesustabdė net tai, kad aš buvau nėščia. Jis vis tiek pargriaudavo mane ant žemės, purtydavo ir trankydavo į sienas. Aš su tuo taikiausi, nes jį mylėjau.
Daugiau nuotraukų (1)
Jis niekad neprisimindavo taip daręs, todėl dėl tokių jo poelgių aš kaltinau tik alkoholį. Sumušta, su mėlynėmis ant veido aš dažnai negalėdavau eiti į darbą. Buvo gėda, siaubingai gėda prisipažinti, kad mane vyras muša. Juk tai gali būti tik asocialių šeimų problema!
Kai tai nutiko pirmą kartą – pasakiau, kad neatsargiai atidariau spintelės dureles. Kolegos užjautė ir atrodė – patikėjo. Antrą kartą – buvo ilgos šventės ir man pavyko iki darbo dienų užgydyti kraujosruvas. Dar vieną kartą melavau darbe, kad patamsyje mane užpuolė chuliganai ir net apvogė.
Klimpau į melagysčių liūną vis giliau – būdavo, kad pamiršdavau, ką esu sakiusi ir kartais vos neįkliūdavau. Jaučiausi kaip kokia nusikaltėlė, vengdavau bendrauti su draugais.
Dar didesnė problema buvo mano tėvai. Jiems irgi visai nenorėjau prisipažinti, kokiame košmare gyvenu. Meluodavau, kai mama norėdavo atvažiuoti aplankyti. Šeimos šventės sumažėjo iki minimumo.
Blogiausia, kad prie žmonių, mano vyras sugebėdavo laikytis ir atrodyti visai žmoniškai. Išgėręs jis tapdavo kompanijos siela, visus linksmindavo, o moterims žarstydavo komplimentus. Ir tik kai visi išsiskirstydavo, o mes likdavome dviese – jis pasikeisdavo.
Vyro elgesys nepasikeitė net kai tapau nėščia – na, jis nedaužė manęs tiek, kad suluošintų, bet tampydavo už plaukų ir tyčiodavosi nuolat. Stora karvė - jis taip vadino mane, nes nėštumo metu priaugau daugiau nei dvidešimt kilogramų. Jaučiausi visai niekam nereikalinga ir labai nelaiminga.
Išsiblaivęs jis neprisimindavo, ką daręs, o matydamas mane sudaužytą, atsiprašinėdavo ir žadėdavo daugiau nebegerti. Nežinodama kaip elgtis toliau, tiesiog sugalvojau fotografuoti save ir namus po jo smurto protrūkių. Turėjau kiekvienos dienos fiksuotos medžiagos.
Vieną dieną jis „atsijungė“ su bokalu vienoje rankoje ir su kūdikiu kitoje. Tą kartą tarsi pamačiau savo gyvenimą kitomis akimis. Aš pati gal dar būčiau kentėjusi, bet kai pamačiau pavojuje savo vaiką, supratau, kad tai jau riba. Tikrai labai išsigandau, kad vieną kartą jis pakels ranką prieš kūdikį ar padarys jam ką blogą tiesiog dėl girtumo.
Kai jis išėjo iš namų pranešiau policijai, kad jis vairuoja girtas ir už tai jį areštavo. Tą pačią dieną aš išsikrausčiau pas savo tėvus ir gyvenu su jais iki šiol. Iki šiol jis skambina, bando ateiti, pasekęs, kai tėvų nėra namuose, atsiprašinėja ir žada aukso kalnus.
Netgi sako, jog užsikodavo nuo alkoholio ir daugiau nebegers. Tačiau pagyvenusi be nuolatinės baimės ir melo aš tiesiog supratau, kad kitaip jau nebenoriu ir todėl tikrai negrįšiu gyventi su juo. Žvelgiu į ateitį šviesiai, tikiu, kad dar rasiu savo antrą pusę ir būsiu mylima.
O svarbiausia, jausiuosi saugi savo namuose, savo šeimoje.
„Bendraukime“ kviečia moteris, patyrusias smurtą šeimoje, siųsti savo istorijas adresu bendraukime@lrytas.lt arba įkelti čia. Jūsų išgyvenimai padės kitoms mušamoms ar kitaip skriaudžiamoms moterims išeiti iš užburto rato.

Už straipsnį dėkojame Moterų informacijos centrui Vilniuje.

Moterys, kurias muša ar kitaip skriaudžia artimieji, gali gauti pagalbą kreipdamosi į policiją ar vieną iš šių organizacijų:

1. Kauno apskrities moterų krizių centras Kauno m. savivaldybėje.

2. Viešoji įstaiga „Moters pagalba moteriai“ Jonavos r., Kaišiadorių r., Elektrėnų, Ukmergės r., Kėdainių r., Raseinių r. savivaldybėse.

3. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras Klaipėdos r., Kretingos r., Šilutės r., Skuodo r. savivaldybėse.

4. Telšių krizių centras Telšių r., Plungės r., Rietavo, Mažeikių r. savivaldybėse.

5. Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras Klaipėdos m., Neringos, Palangos m. savivaldybėse.

6. Kauno moterų draugija Kauno r., Prienų r., Birštono savivaldybėse.

7. Marijampolės apskrities moterų namai Šakių r., Vilkaviškio r., Kazlų Rūdos, Jurbarko savivaldybėse.

8. Alytaus miesto moterų krizių centras Alytaus m., Alytaus r., Varėnos r., Lazdijų r., Druskininkų savivaldybėse.

9. Visagino šeimos krizių centras Visagino m., Ignalinos r., Zarasų savivaldybėse.

10. Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras Utenos r., Molėtų r., Anykščių r. savivaldybėse.

11. Marijampolės apskrities moters veiklos centras Kalvarijos, Marijampolės r. savivaldybėse.

12. Moterų veiklos inovacijų centras Šiaulių m., Šiaulių r., Akmenės r., Joniškio r., Pakruojo r., Radviliškio r. savivaldybėse.

13. Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras Kelmės r., Tauragės r., Šilalės r., Pagėgių savivaldybėse.

14. Vilniaus moterų namai Vilniaus m. (be Naujininkų, Naujosios Vilnios, Grigiškių seniūnijų) savivaldybėje.

15. Moterų informacijos centras Vilniaus m. Naujininkų, Naujosios Vilnios, Grigiškių seniūnijos, Vilniaus r., Trakų r., Širvintų r., Šalčininkų r., Švenčionių r. savivaldybėse.

16. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius Panevėžio m., Panevėžio r., Biržų r., Kupiškio r., Rokiškio r., Pasvalio savivaldybėse.

žmonaVyrasKūdikis
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.